Atvira ekonomika atviresnė ir krizei
Anks­tes­nės eko­no­mi­nės kri­zės sa­vai­me ne­lei­džia prog­no­zuo­ti ar­tė­jan­čių ka­tak­liz­mų, ta­čiau esa­ma grės­mių, jog pa­sta­rą­jį de­šimt­me­tį trun­kan­tis eko­no­mi­kos cik­las pa­si­baigs šiurkš­čiai.

Kaip vieną didžiausių neigiamų faktorių „Swedbank“ analitikas Nerijus Mačiulis akcentuoja neišmintingą ekonominę politiką – prekybos karus. Pasak jo, Lietuvai, kaip atvirai ekonomikai, ypač nepalankūs JAV prekybos karai su Kinija ar Europos Sąjunga (ES). „Lietuva išlieka atviriausia ES ekonomika, tai aišku, kad tas atvirumas yra teigiamas, bet prekybos karų kontekste tai yra silpnybė. Mūsų, kaip europiečių ir kaip lietuvių interesas, kad prekybos karai nei tarp JAV ir Kinijos, nei tarp JAV ir ES neįsisiūbuotų“, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo N. Mačiulis.

Vis dėlto ekonomistas teigia, kad kol kas nematyti ženklų, jog Lietuvos ūkiui kiltų rimtų pavojų. „Nei gyventojai, nei įmonės nejaučia tų rizikų ir galbūt pagrįstai, galbūt nėra pagrindo mums bijoti to, kas vyksta JAV, ar Turkijoje, ar Kinijoje. Lietuvos ekonomikos augimas pirmą šių metų pusmetį nesulėtėjo, lyginant su praėjusiais metais (...) Bet vis tiek prognozuojame, kad bus sulėtėjimas kitais metais ir 2020-iais. Ir tas sulėtėjimas būtų teigiamas scenarijus, nes dabartinis augimas, viršijant potencialą, nėra sveikas, jis vestų prie ekonomikos perkaitimo“, – teigė N. Mačiulis.

Pasak jo, žvelgiant į infliacijos, būsto rinkos, paskolų portfelio rodiklius, perkaitimo ženklų Lietuvos ekonomikoje kol kas nėra, išskyrus atlyginimų augimą. Ekonomikos augimo sulėtėjimas Lietuvai reikštų, kad šalis grįžta prie ilgalaikio potencialo – be nuosmukio ar krizių.

„Mūsų baziniame scenarijuje nėra prognozuojama, kad kuri nors iš tų didžiųjų rizikų materializuosis pačia blogąja prasme, tai yra stumtelės pasaulio ekonomiką, euro zoną į nuosmukį. Vis dėlto manome, kad bent jau kol kas turėtų pavykti jų išvengti arba bent jau išvengti jų pavirtimo į pasaulinio masto neigiamą scenarijų“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Pasak N. Mačiulio, JAV administracijos protekcionistinė politika, įsivėlimas į prekybos karus su Kinija kelia įtampą pasaulyje. Ekonomisto teigimu, pastaruosius kelerius metu trukęs prekybos liberalizavimas leido sumažinti skurdą pasaulyje, tačiau ši era baigiasi. „Prekybos apribojimas turės neigiamų pasekmių viso pasaulio ekonomikos augimui“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Anot ekonomisto, per 2008-aisiais kilusią finansų krizę dalis JAV darbuotojų neteko darbo ir dėl to kaltino globalizaciją, tad dabartinio JAV prezidento Donaldo Trumpo pastangos apmokestinti importą į JAV, kaip deklaruojama, turėtų sugrąžinti gamybą į valstijas.

Ekonomisto teigimu, užbaigti šį ekonomikos ciklą gali ne tik prekybos karai, bet ir perkaitusios, ir persiskolinusios besivystančios ekonomikos, taip pat Italijos padėties paūmėjimas, klimato kaita. Dar vienas veiksnys – skolinimosi kaina ir finansų rinkose besibaigianti pigių pinigų era.

N. Mačiulio teigimu, rizikos nebūtinai taps realybe, tačiau situaciją blogina tai, kad jas vienija vienas veiksnys. Ekonomistas netiesiogiai leido suprasti, kad tai yra JAV administracijos politikos kursas. Tarp išbalansuojančių ir į krizę vedančių veiksnių ekonomistas minėjo karus, geopolitinius konfliktus, energijos ir kitų žaliavų kainų šuolį bei neigiamus lūkesčius.