Atsiskaitymų vėlavimas sumažėjo, bet dar neišgydytas
Šie­met, pa­ly­gin­ti su 2015 me­tais, Lie­tu­vos įmo­nių, ku­rioms bu­vo vė­luo­ja­ma su­mo­kė­ti už pre­kes ar pa­slau­gas, su­ma­žė­jo nuo 68 iki 55 pro­cen­tų. Kie­no in­dė­lis čia di­des­nis – ge­ros eko­no­mi­kos būk­lės ar Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) di­rek­ty­vos, skir­tos ko­vai su vė­luo­ja­mais mo­kė­ji­mais?

Tokį klausimą kelia įmonių mokumą vertinanti UAB „Creditreform Lietuva“. Kaip parodė Europos Parlamento (EP) Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto ataskaita rugsėjį, padėtis dėl mokėjimų tarp verslo subjektų gerėjo. Europos Parlamento tyrimų tarnybos (EPRS) duomenimis, vidutinis mokėjimo terminas ES sutrumpėjo nuo 56 dienų 2011-aisiais iki 34 dienų 2018-aisiais.

„Europos Komisija jau nuo 1995 metų rodo dėmesį ES įmonių atsiskaitymų gerinimui, o pirmoji tam skirta direktyva buvo priimta dar 2000-aisiais, – aiškina UAB „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas išplatintame pranešime. – Dabar veikia ES direktyva Nr. 2011/7 dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius. Ji galioja nuo 2011 metų vasario 16 dienos. Iki 2013 metų kovo 16-osios minėtos direktyvos nuostatos turėjo būti perkeltos į nacionalinę, taigi ir į Lietuvos teisę. Šis ES teisės aktas skirtas kreditoriams užtikrinti, kad mokėjimai būtų atliekami laiku, ir suteikti priemones, leidžiančias jiems veiksmingai pasinaudoti visomis teisėmis, kai mokėti vėluojama. Be to, skolininkams grasinama taikyti griežtas priemones, kurios atbaidytų nuo vėlavimo mokėti arba sutartyse nustatyti pernelyg ilgus mokėjimo terminus.“

Piečiau paisoma mažiau

EPRS duomenimis, mokėjimų vėlavimo sumažinimas viena diena leistų Europos įmonėms sutaupyti apie 158 mln. eurų finansavimo išlaidų, o atsiradusios papildomos lėšos padėtų išlaikyti dar 6,5 mln. darbo vietų Europoje.

„Tačiau tvarkingai atsiskaitoma ne visose ES šalyse ir ne visuose ekonomikos sektoriuose, – sako S. Žilinskas. – Mokėjimų už paslaugas ir prekes vėlavimai dažnesni pietinėse ES narėse. Ironiška, kad Lietuva, esanti piečiausiai iš Baltijos valstybių, pagal mokėjimų kokybę taip pat atsilieka nuo Latvijos ir Estijos.“ Tiesa, įmonių, patyrusių mokėjimų vėlavimus, kaip rodo EPRS informacija, mūsų šalyje buvo apie 55 proc., o Estijoje – per 80 procentų. Vėluojančiųjų susimokėti taip pat daugiau kai kuriuose specifiniuose sektoriuose, pavyzdžiui, maisto ir gėrimų prekybos, statybos, IT ir telekomunikacijų, pramonės bei kitose srityse. Tam turi įtakos ir skirtingos kreditoriaus bei debitoriaus svorio kategorijos. Smulkūs tiekėjai dažnai turi ilgiau palaukti pinigų iš stambių pirkėjų.

„Nors direktyva jau veikia nuo 2011-ųjų, jos kūrėjai dar nėra įsitikinę, ar dokumentas veiksmingas“, – teigia S. Žilinskas. Jis pacituoja Europos Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai: „Kol kas yra nedaug įrodymų, kad direktyva turėjo apčiuopiamos įtakos įmonių likvidumui ir palengvino tarpvalstybinę prekybą. Be to, dėl įvairių pavėluoto mokėjimo priežasčių ir toliau bus sudėtinga nustatyti, ar stebimas permainas vietoje lemia vien direktyva, ar ir kiti veiksniai, kaip antai apskritai pagerėjusios ekonominės sąlygos.“

Dar viena priežastis atiduoti laurus dėl pagerėjusių atsiskaitymų kylančiai ekonomikai, o ne direktyvai, yra tai, kad apie ją žino tik mažiau nei trečdalis ES veikiančių verslo įmonių. Rytų Europoje girdėjusiųjų apie Pavėluotų mokėjimų direktyvą priskaičiuotume dar mažiau.

Jei ateitų krizė

Nors padėtis gerėja, atsiskaitymų vėlavimas tebėra labai opi ir svarbi problema visoms ES bendrovėms. Kaip teigia EP Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas, vėluojantys mokėjimai iki šiol lemia vieną iš keturių bankrotų Europos Sąjungoje, o 6 iš 10 verslo įmonių už paslaugas ir prekes vis dar moka vėliau, negu nurodyta sutartyje.

Vėluojantys mokėjimai iki šiol lemia vieną iš keturių bankrotų Europos Sąjungoje, o 6 iš 10 verslo įmonių už paslaugas ir prekes vis dar moka vėliau, negu nurodyta sutartyje.

„Regis, Pavėluoto mokėjimo direktyva akivaizdžiau įrodytų savo naudą, jei ES ekonomiką tikrai ištiktų krizė, apie kurią pastaruoju metu itin daug kalbama“, – mano S. Žilinskas.

Kaip atskleidžia tyrimai, pagrindinė vėluojančių mokėjimų priežastis – piktybinis mokėjimų už paslaugas ir prekes vėlinimas. Tokie vėlavimai dažni ir normalios ekonomikos sąlygomis, o sunkmečiu, visuotinai trūkinėjant tarpusavio atsiskaitymams, pagunda sumokėti vėliau, ypač jei tiekėjas mažas ir priklauso nuo stambaus pirkėjo, dar didesnė. Be to, įmonės viena su kita glaudžiai susijusios. „Todėl būtent čia ir labiausiai praverstų minėtas Europos Sąjungos dokumentas. Juolab jog dabar siūloma trumpinti standartinį mokėjimo terminą, pagreitinti ir supaprastinti pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo procedūras, ypač smulkiajam ir vidutiniam verslui, taip pat siekti, kad kreditoriai automatiškai gautų delspinigius ir kompensaciją, jei atsiskaitymai vėluoja“, – aiškina S. Žilinskas.