Atsiskaitant kortele užsienyje – galimybė sutaupyti
Eu­ro­pos Par­la­men­tas pra­ėju­sią sa­vai­tę pri­ta­rė nau­joms tai­syk­lėms, ku­rios už­ti­krins va­liu­tos kei­ti­mo skaid­ru­mą at­sis­kai­tant kor­te­le už­sie­ny­je. Var­to­to­jai ga­lės pa­si­rink­ti pi­ges­nį at­sis­kai­ty­mo va­rian­tą, apie ku­rį anks­čiau da­lis nė ne­nu­tuok­da­vo.

Europos Parlamento (EP) išplatintame pranešime teigiama, kad prieš kiekvieną mokėjimą kortele vartotojas turės būti aiškiai informuotas apie mokėtiną sumą jo šalies valiuta ir sąskaitos valiuta, taip pat valiutos keitimo mokestį.

Pavyzdžiui, lietuvis, norėdamas atsiskaityti kortele restorane Lenkijoje, dažnai gali pasirinkti mokėti eurais arba zlotais. Pirmuoju atveju valiutos keitimą atliks restorano bankas, o antruoju – kliento bankas.

Kiekvienu atveju mokesčiai už pervedimą bus skirtingi, tačiau klientas neturi aiškios ir palyginamos informacijos, kuriuo būdu atsiskaityti apsimoka labiau. EP patvirtintos taisyklės įpareigos informuoti vartotoją, kiek mokėjimas ir valiutos konvertavimas kainuos abiem atvejais, o klientas tada galės pasirinkti geriausią variantą.

Bankai taip pat turės nemokamai įspėti vartotojus apie valiutos keitimo sąnaudas prieš atliekant mokėjimą pervedimu. Šios taisyklės galios ir vartotojams, siunčiantiems pinigus į užsienį per elektroninės bankininkystės platformas.

Vietos valiuta – geriau

Paprastai atsiskaitant banko kortele užsienyje, kurios oficiali valiuta nėra eurai, klientui suteikiama galimybė mokėjimo kortelių skaitytuve pasirinkti valiutą mažai ką reikšdavo. Mat daugelis klientų nežino bankų mokesčių skirtumų ar apskritai, kad tokie egzistuoja.

Dienraštis „Lietuvos žinios“ anksčiau rašė, kad Lietuvoje veikiantys bankai užsienyje besilankantiems klientams iki šiol rekomenduodavo pasidomėti valiutos keitimo maržomis, tačiau dažniausiai atsiskaitant banko kortele pasirinkti vietos valiutą.

Prieš kiekvieną mokėjimą kortele vartotojas turės būti aiškiai informuotas apie mokėtiną sumą jo šalies valiuta ir sąskaitos valiuta, taip pat valiutos keitimo mokestį.

SEB banko teigimu, praktika rodo, kad atliekant operaciją tos šalies, kurioje atsiskaitoma, valiuta, dažniausiai šis atsiskaitymas būna pigesnis. „Jeigu pasirinktumėte atsiskaitymą eurais, būtų pritaikytas ir valiutos keitimo kursas, ir kiti galimi papildomi užsienio šalies banko, kurio bankomatu ar kortelių skaitytuvu naudojatės, mokesčiai“, – perspėjo SEB banko atstovė žiniasklaidai Jovita Bazevičiūtė.

Galimybę sumą iš banko sąskaitos nurašyti vietos valiuta siūloma rinktis ir išsiimant pinigus iš bankomato.

Banko „Swedbank“ atstovo spaudai Sauliaus Abraškevičiaus aiškinimu, įprasta, kad valiutos konversijos tvarką nustato tas bankas, kuris yra išleidęs mokėjimo kortelę. Priklausomai nuo kortelės palaikymo sistemos, apskaičiuojant naudojamas atitinkamai „Visa Europe Services Inc“ arba „MasterCard International“ nustatytas valiutos keitimo kursas.

Tačiau keliaujant po užsienio šalis vis dėlto gali būti pasiūlyta rinktis atsiskaitymus ar išgryninimus, tam reikalingą sumą iš mokėjimo kortelės nuskaitant mokėjimo kortelės valiuta. Tokiu atveju valiutos konversiją atlieka prekybininkas arba bankomato, kuriuo naudojamasi, bankas. Klientui pasirinkus mokėjimą ar pinigų išgryninimo nuskaitymą savo kortelės valiuta, jis PIN kodu patvirtina operacijos duomenų teisingumą.

Bankas „Luminor“ rekomendavo keliautojams pasidomėti valiutos keitimo maržomis, kad žinotų, koks yra skirtumas, kai reikės pasirinkti mokėjimo valiutą.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) atsiskaitantiems mokėjimo kortele užsienio šalyje, kurios valiuta nėra eurai, taip pat rekomenduoja pasirinkti mokėti vietine valiuta, jeigu yra galimybė pasirinkti. Asociacijos teigimu, atsiskaitymas vietine valiuta dažniausiai būna pigesnis. „Užsienyje atsiskaitant „Visa“ ar „MasterCard“ kortelėmis, mokėjimo suma yra keičiama į eurus pagal šių mokėjimo sistemų nustatytą valiutos keitimo kursą, kurį bet kada galima patikrinti jų interneto svetainėse. Prie jo pridedamas kortelę išdavusio banko nustatytas valiutos keitimo mokestis. Įprastai jis siekia 2–2,7 proc., pasitikslinti galima banko interneto svetainėje“, – nurodė Mantas Zalatorius, LBA prezidentas.

Suvienodins sąlygas

Naujosios taisyklės, kaip teigia EP, taip pat atpigins tarptautinius mokėjimus eurais už euro zonos ribų. Šiuo metu pervedimai į užsienį euro zonoje beveik nekainuoja arba yra nemokami, tačiau euro zonai nepriklausančių šalių gyventojai už tarptautinius mokėjimus eurais privalo mokėti. Pavyzdžiui, Suomijos gyventojas, pirkdamas batus Italijoje, už pervedimą mokės tiek pat, kaip ir pirkdamas savo šalyje, o dažniausiai pervedimas išvis nekainuos. Tačiau jeigu tuos pačius batus pirks euro zonai nepriklausančios Bulgarijos gyventojas, pervedimas eurais į Italiją jam gali atsieiti per 24 eurus.

Patvirtintos taisyklės numato, kad tarptautinėms operacijoms eurais už euro zonos ribų turi būti taikomos tos pačios sąlygos kaip vietos mokėjimams tos šalies valiuta. Šis reikalavimas turės būti įgyvendintas per vienus metus. ES valstybės taip pat turės teisę numatyti analogiško dydžio mokesčius ir tarptautiniams bei vietiniams pervedimams nacionaline valiuta.

„150 mln. ES piliečių ir 6 mln. įmonių, gyvenančių ir veikiančių ne euro zonos šalyse, mokėjo daug didesnius mokesčius už pervedimus eurais nei jų euro zonos kolegos. Taip nebebus – visi europiečiai mokės gerokai mažesnius mokesčius, o tai padės sutaupyti daugiau nei 1 mlrd. eurų per metus. Tai yra antroji maža ES revoliucija po tarptinklinio ryšio mokesčių panaikinimo“, – sakė EP pranešėja Eva Maydell. Už tokį EP sprendimą balsavo 532 EP nariai, prieš buvo 22, o susilaikė 55. Dėl šių taisyklių jau sutarta su ES Taryba.