Atmetė veto dėl jėgainių statybų sugriežtinimo
Sei­mas at­me­tė pre­zi­den­tės ve­to įsta­ty­mo pa­tai­soms, su­griež­ti­nan­čioms at­lie­kų de­gi­ni­mo jė­gai­nių sta­ty­bas. Tad anks­čiau pri­im­tos įsta­ty­mo pa­tai­sos įsi­ga­lios nuo 2019 me­tų sau­sio.

Prezidentės veto įstatymo pakeitimams dėl atliekų deginimo jėgainių statybų ketvirtadienį Seimas atmetė – 71 Seimo narys iš valdančiosios daugumos balsavo, kad liktų galioti Seimo priimtas įstatymas be jokių pakeitimų, 36 iš opozicijos buvo prieš, o 6 (trys konservatoriai ir trys valdantieji) parlamentarai susilaikė.

Rugsėjo pabaigoje Seimo priimta Atliekų tvarkymo įstatymo redakcija numato draudimą statyti kogeneracines jėgaines arčiau nei už 20 km nuo gyvenamųjų vietovių ir suteikia Vyriausybei įgaliojimus stabdyti jau vykdomas tokių jėgainių statybas.

Premjeras Saulius Skvernelis balsavo prieš veto, nors jo vadovaujama Vyriausybė šių metų vasarį teikdama Seimui išvadą dėl įstatymo pataisų siūlė joms nepritarti. „Sprendimai dėl (...) Vilniaus ir Kauno atliekų deginimo įrenginių jau priimti, sutartys dėl statybos darbų – pasirašytos, todėl priėmus įstatymą atsiras prieštaravimų dėl teisinio reguliavimo vykdant prisiimtus įsipareigojimus dėl suplanuotų Vilniaus ir Kauno atliekų deginimo jėgainių projektų įgyvendinimo“, – rašė Vyriausybė.

Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys po balsavimo pareiškė, kad Seimas pirmą kartą parodė, jog gerbia maždaug 25 tūkst. gyventojų valią – šie jau dešimt metų kovoja, kad tokios deginimo jėgainės nebūtų statomos. Šio komiteto pirmininkas „valstietis“ Kęstutis Mažeika pareiškė, kad svarstymai dėl tokių elektrinių statybų „tam tikrą rezultatą jau davė“: „Vilniaus jėgainės statytojai papildomai investuos į išmetamo oro kokybės gerinimą. Tai turbūt signalas, kad iki šiol buvo padaryta ne viskas.“ Jis sakė, kad jau parengtos pataisos dėl tvarkos, ateityje nustatant naujų atliekų deginimo jėgainių atstumą nuo gyvenviečių.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas prognozavo, kad dėl šio Seimo sprendimo „augs šildymo, elektros ir atliekų kainos“. Jis žada kreipsis į Konstitucinį Teimą išaiškinimo, ar įstatymas neprieštarauja Konstitucijai.

Aplinkos apsaugos komiteto narė „valstietė“ Virginija Vingrienė tikino, jog įstatymo pataisos neužkirs kelio pažangiems atliekų tvarkymo būdams, ir piktinosi, kad trims elektrinėms – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – sudaryta galimybė sudeginti 615 tūkst. tonų atliekų per metus, kai prognozuojamas tokių atliekų kiekis Lietuvoje net optimistiškiausiu atveju siektų 400 tūkst. tonų.

Prezidentė pataisas grąžino Seimui tobulinti, nes, anot jos, pakeitimais be jokių pagrįstų aplinkosaugos kriterijų apribojamos galimybės statyti naujas jėgaines, taip pat kvestionuojama jau statomų dviejų jėgainių ateitis. Vilniuje atliekomis ir biokuru kūrenamą elektrinę stato energetikos grupė „Lietuvos energija“, o Kaune – kartu su Suomijos energetikos koncerno „Fortum“ įmone „Fortum Heat Lietuva“.