Atlyginimų priedų „inžinerija“
Sche­ma, kai ne­įma­no­ma pra­lai­mė­ti: pats už­sib­rė­ži tiks­lą, ku­rį ga­li vir­šy­ti tris­kart, ir gau­ni di­džiu­lį prie­dą prie al­gos. Taip sos­ti­nės sa­vi­val­dy­bės val­do­mų įmo­nių va­do­vau­jan­tys dar­buo­to­jai pri­si­du­ria iki pu­sės at­ly­gi­ni­mo dy­džio prie­mo­kas kas mė­ne­sį ir dar iki ke­tu­rių vi­du­ti­nių al­gų kar­tą per me­tus.

Sakoma, kad skaičiuoti svetimus pinigus yra negražu, bet UAB „Vilniaus vandenys“ akcininkės yra Vilniaus miesto, Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajonų savivaldybės, tad skaičiuojame ne svetimus, o savo, visų pirma, vilniečių, pinigus, mat net 94,89 proc. šios bendrovės akcijų valdo sostinės savivaldybė.

Direktoriaus vidutinė alga – 9670 eurų

„Vilniaus vandenų“ vadovo atlyginimo gali pavydėti net privačių panašaus dydžio įmonių direktoriai. Pagal šios bendrovės tinklalapyje skelbiamą informaciją keturių vadovaujančių darbuotojų vidutinis mėnesinis atlyginimas, neatskaičius mokesčių, praėjusių metų pirmąjį ketvirtį buvo 4111 eurų (šiemet – 4184 eurai), o antrąjį ketvirtį, kai išmokama kintamoji atlygio dalis už praėjusių metų veiklos rezultatus, siekė 6974 eurus, o šiemet – net 7588 eurus.

Kęstutis Nėnius: „Manau, čia yra godumo elementų. Tai nemaži atlyginimai, palyginti net su privačiomis įmonėmis.“

Tad per tris antrojo ketvirčio mėnesius kiekvienam iš keturių svarbiausių įmonės vadovų sumokėta po 10 212 papildomų eurų. Taigi realus vidutinis kiekvieno jų atlyginimas viršija 5 tūkst eurų. Žinoma, aukščiausiam vadovui tenka didžioji šios gerovė dalis. Kaip skelbia Vilniaus savivaldybė, pernai vidutinis „Vilniaus vandenų“ vadovo atlyginimas siekė 9670 eurų iki mokesčių. Ne veltui pernai atsilaisvinus šiam postui, į jį atsirado net daugiau kaip 30 pretendentų.

Iki šios savivaldybės tarybos kadencijos atlyginimai nebuvo tokie dideli. Tiesa, kadencijos pradžioje sostinės savivaldybės administracijos vadovai įmonių valdyboms, kurios ir nustato atlyginimus, rekomendavo, kad algos neviršytų 3,5 tūkst. eurų, kintamasis atlygis nebūtų mokamas už momentinius rodiklius ir avansu, kol vadovas neparodė tvarių rezultatų, o jei norima mokėti maksimalias išmokas už metų rezultatus, tam turėtų pritarti ir savivaldybės taryba.

Tačiau rekomendacijos ir liko rekomendacijomis. Nuo 2016 metų „Vilniaus vandenų“ generaliniam direktoriui paskirtas 5500 eurų mėnesinis atlyginimas iki mokesčių. Nuo praėjusių metų vidurio atlyginimo skaičiavimo tvarka keitėsi: 4200 eurų – pastovioji atlygio dalis, 50 proc. – kintamoji dalis, kuri yra nustatoma metams ir kurios dydis priklauso nuo patvirtintų metinių įmonės tikslų įgyvendinimo.

Kaip informavo „Vilniaus vandenys“, liepos pabaigoje pradėjusio dirbti naujojo bendrovės generalinio direktoriaus Mariaus Švaikausko fiksuotas atlyginimas į rankas siekia apie 3000 eurų, o kintamoji dalis, kuri priklauso nuo iškeltų tikslų įgyvendinimo, negali viršyti 50 proc. pastoviosios atlyginimo dalies. Ir, žinoma, dar kelių atlyginimų dydžio išmoka už metinius pasiekimus.

„Vilniaus vandenyse“ kilo ir kitų darbuotojų algos bei priedai: vidurinio lygmens vadovų vidutinė alga nuo 1753 eurų (praėjusiųjų metų pirmasis ketvirtis) pakilo iki 1912 eurų (šių metų pirmasis ketvirtis), o „premijinį“ antrąjį ketvirtį – nuo 2309 iki 3126 eurų. Vyresnieji specialistai praėjusių metų pradžioje uždirbo 1206, šių metų pradžioje – 1394 eurus, o antrąjį ketvirtį atitinkamai 1520 ir 1929 eurus. Storėjo ir visų kitų darbuotojų piniginės.

Tikslus viršija triskart

Pagal antrąjį ketvirtį išsipučiančias algas atrodytų, kad „Vilniaus vandenų“ rezultatai kyla iki neįtikimų aukštumų. Į klausimą, už kokius konkrečius praėjusių metų pasiekimus mokėta tokia nemenka kintamoji atlyginimo dalis, bendrovės komunikacijos koordinatorius Dalius Drevinskas kaip svarbiausius įvardijo šiuos: pernai 24,1 mln. eurų sumažintos bendrovės veiklos išlaidos, tai sudarė sąlygas mažinti kainas klientams; subalansuotas pinigų srautas, iškeltas tikslas 3,3 mln. eurų padidinti įmonės pajamas viršytas triskart – EBITDA (veiklos pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos) sudarė 10 mln. eurų; pradėti matuoti darbuotojų įsitraukimo ir klientų pasitenkinimo rodikliai; iškeltas tikslas vandens nuostolių praradimus sumažinti 5 proc., o sumažinta net 9 proc.; pradėta modernizuoti elektroninė klientų savitarna.

toksika.lt nuotrauka

„Apibendrinant matyti, kad 2017-ieji „Vilniaus vandenims“ buvo sėkmingi ir rezultatyvūs metai, todėl lėšos, skirtos kintamosios atlyginimo dalies mokėjimui, taip pat didėjo, – aiškino D. Drevinskas, – Tai, kad mūsų bendrovės akcijos priklauso savivaldybėms, mums netrukdo veikti pagal šiuolaikiškos verslo organizacijos principus, todėl vadovams yra nuolat keliami ambicingi tikslai, siekiant kuo efektyvesnės veiklos išlaidų požiūriu.“

Tačiau ar tikrai tikslai tokie ambicingi, jei juos galima viršyti triskart? Kuo mažesnis tikslas, tuo didesnė tikimybė jį viršyti ir susižerti priedų?

„Manau, čia yra godumo elementų. Tai nemaži atlyginimai, palyginti net su privačiomis įmonėmis. Juolab kad nereikia varžytis konkurencinėje rinkoje, nes tai monopolinė įmonė. Kokio nors naujo produkto ji neišrado, nepradėjo vandens fasuoti ir pardavinėti vietos rinkai ar eksportuoti, tiesiog pardavinėjo vandenį pagal Kainų komisijos nustatytus tarifus“, – „Vilniaus vandenų“ algų ir priedų augimą vertino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto narys, Antikorupcijos komisijos pirmininkas Kęstutis Nėnius.

Pasak jo, įmanoma manipuliuoti skaičiais, kad jie atrodytų įspūdingesni, ir tai „Vilniaus vandenys“ jau yra darę. Pernai išmokėti priedai už neva puikius rezultatus 2016 metais, tačiau jie buvo sukonstruoti finansų „inžinerijos“ priemonėmis.

K. Nėnius neatmetė galimybės, kad, tęsiant tokias „šaunias“ tradicijas, pernai rezultatai galėjo būti gerinami nepakankamai investuojant į infrastruktūros atnaujinimą. Iš „Vilniaus vandenyse“ dirbančių inžinierių jis yra girdėjęs, kad daugelyje siurblinių nėra net atsarginių siurblių, mat taupoma. Tad jei įvyktų nelaimė, vartotojai gal kelias paras neturėtų vandens. „Investicijos paliekamos ateičiai, kai pasikeis miesto valdžia, nes dabartinei valdžiai svarbu gražūs finansiniai rezultatai. Žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, tai yra neetiška“, – apgailestavo K. Nėnius.

„Vilniaus vandenys“ sulaukia nemažai kritikos, kilus skandalams traukiasi direktoriai. Praėjusių metų spalį po skandalingo bendrovės patalpų senamiestyje pardavimo, kai net nebuvo inventorizuota 700 kv. m palėpė, iš generalinio direktoriaus posto pasitraukė Aidas Ignatavičius, kartu išėjo trys nepriklausomi valdybos nariai, taip pat jos pirmininkas Darius Nedzinskas. Tačiau tiek beveik dvejus metus direktoriavęs A. Ignatavičius, tiek D. Nedzinskas tuomet BNS teigė paliekantys įmonę, nes pavyko pasiekti visus užsibrėžtus tikslus. Paviešinus įmonės pastatų pardavimo peripetijas, toks pareiškimas skambėjo dviprasmiškai.

Naujas vadovas – be auksinio „parašiuto“

„Jei norime turėti kompetentingus vadovus, turime jiems mokėti panašias algas kaip privačiose įmonėse. „Vilniaus vandenys“ – didelė organizacija ir pagal žmonių, ir pagal turto mastą, tai nacionaliniam saugumui svarbi įmonė. Tokios svarbos ir dydžio įmonei dabartinis vadovo atlyginimas nėra kosminis“, – sakė nuo šių metų „Vilniaus vandenų“ valdybos nariu tapęs UAB „Verslo konsultacijų spektras“ direktorius Dangirutis Janušas.

Jo teigimu, valdyboje nuspręsta apkarpyti anksčiau turėtus papildinius, tad naujojo direktoriaus darbo sutartyje neliko auksinio „parašiuto“ – didžiulių išeitinių išmokų, buvo nubraukti ir tūkstantiniai priedai automobiliui.

D. Janušas pabrėžė, kad vadovui reikia ne tik tinkamai atlyginti, bet ir reikalauti iš jo. Pavyzdžiui, reikia tobulinti tikslų nustatymo sistemą – jie turi būti ambicingi, ne taip lengvai pasiekiami. Su naujuoju vadovu apie tai bus kalbama.

Valdyba reikalaus, kad investicijos būtų daromos laiku, nes šiuo metu kyla klausimų, kodėl jos buvo tokios mažos. Investicijų klausimas įmonės valdyboje buvo iškeltas vasarį, kai joje atsirado naujų narių. „Yra ir objektyvių priežasčių – pirkimų kainos dabar pakilusios dėl didėjančių statybų kainų. Vis dėlto tikiuosi, kad per artimiausius dvejus metus pasieksime reikiamą investicijų tempą. Mažiausiai norisi, kad ši įmonė būtų nugyventa. Sukaupti pinigai nepadės, jei ūkis bus nugyventas. Įmonė turi investuoti į naujų klientų prijungimą, infrastruktūros atnaujinimą“, – dėstė D. Janušas.

Dangirutis Janušas: „Jei norime turėti kompetentingus vadovus, turime jiems mokėti panašias algas kaip privačiose įmonėse.“

Anot jo, didžiausia bėda, kad devynis mėnesius įmonė neturėjo nuolatinio vadovo. Tačiau, kaip pažymėjo D. Janušas, „Vilniaus vandenų“ praėjusių metų rezultatai leido įmonei atsistoti ant kojų, ji neskendi skolose, nėra grėsmės jos veiklai. Tad dabar reikia įdėmiai žiūrėti, kaip bus panaudoti sukaupti pinigai.

„Bendrovė privalo uždirbti pelną, nes turi būti tvari, tačiau gyventojai už paslaugą turi mokėti tiek, kiek ji realiai kainuoja. Pelnas neturi būti politikų šaltinis gauti papildomų pinigų, kuriuos jie galėtų panaudoti kitai veiklai, kad pagražintų savąją. Europoje labai aiškiai reglamentuojama, kad tokios įmonės negali užsidirbti daugiau kaip 2 ar 3 proc. pelno“, – sakė D. Janušas.

lls.lt nuotrauka

Opozicijos neprileidžia

Kad nekiltų abejonių dėl savivaldybių valdomų bendrovių skaidrumo, Vilniaus miesto taryboje pasiūlyta į įmonių stebėtojų tarybas įtraukti ir opozicijos atstovų. Tačiau praėjusią savaitę sostinės valdantieji tam nepritarė.

„Valdantieji bijo ir neprileidžia opozicijos net stebėti įmonių, nors ji neturėtų lemiamo balso. Valdantiesiems rūpi įvaizdis, šou, jie visaip bando įrodyti, kad savivaldybės valdomos įmonės dirba puikiai ir už tai skatinamos“, – piktinosi Vilniaus miesto tarybos narys K. Nėnius.

Pavydėtinais atlyginimais pamaloninami ir kitų savivaldybės valdomų įmonių vadovai.

Kaip skelbiama sostinės savivaldybės tinklalapyje, Vilniaus šilumos tinklų direktoriaus vidutinė mėnesinė alga pernai siekė 5987 eurus. Neką mažesnis – 5932 eurai – buvo Vilniaus viešojo transporto vadovo atlyginimas, nors dėl prasto darbo praėjusių metų viduryje tuometis direktorius buvo atleistas, pasitraukė ir valdybos pirmininkas, atsistatydino stebėtojų taryba.

Gal todėl, kad net tokiems vadovams, kuriuos už prastą darbą tenka atleisti, metams nustatomi pagardai prie kasmėnesinės algos ir milžiniški metiniai priedai, Vilniuje negali būti taip, kaip yra Taline.

Ten savivaldybės valdomų įmonių vadovai nesvajoja apie papildomus keturis atlyginimus, tokių įmonių tikslus tvirtina ir peržiūri savivaldybės taryba, bet už tai taliniečiai viešuoju transportu gali važinėti nemokamai.