Atliekamų pinigų neturi, bet gyvenimu patenkinti
Be­veik treč­da­lis (32 proc.) Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ma­no, kad jų eko­no­mi­nė si­tua­ci­ja per ar­ti­miau­sius dve­jus me­tus pa­ge­rės. 17 proc. ma­no prieš­in­gai – kad jų ger­bū­vis su­ma­žės.

Tokius duomenis atskleidė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu „Kantar Emor“ atliktas reprezentatyvus gyventojų nuomonės tyrimas. Tai geriausi lūkesčiai nuo 2014-ųjų. Tyrimo rezultatai parodė, kad didelio savo finansinės situacijos pagerėjimo šiemet tikisi 4 proc., šiokio tokio pagerėjimo – 28 proc. žmonių. 15 proc. laukia pablogėjimo, o 2 proc. numato, kad gyvens žymiai blogiau. Likusi dalis, tai yra, maždaug pusė šalies gyventojų planuoja, jog jų finansinė situacija nesikeis ir išliks tokia pati.

Remiantis tyrimo rezultatais, didžioji gyventojų dalis – 56 proc. – savo finansinę situaciją vertina patenkinamai. Tai reiškia, kad jie nepatiria didelių finansinių problemų, nors ir neturi atliekamų pinigų. Pastebima tendencija, kad tokių gyventojų dalis kiekvienais metais išlieka didžiausia, ir pokyčiai šioje gyventojų grupėje yra labai nežymūs.

Pasak pranešimo, per septynerius metus, kai atliekamas šis tyrimas, sumažėjo žmonių, kurių finansinė padėtis yra bloga arba labai bloga: nuo 23 proc. 2012-aisiais iki 15 proc. 2018-aisiais. Tų, kurie su savo finansais tvarkosi gerai arba labai gerai, dalis išaugo nuo 18 proc. prieš septynerius metus iki 26 proc. pernai.

Tyrimas parodė, kad labiausiai finansinį pagerėjimą pajuto jaunimas (25–34 m. amžiaus) ir senjorai (65–74 m.). Beveik pusė abiejų šių grupių atstovų įvertino, kad jų finansinė situacija pernai buvo geresnė nei 2017-aisiais. Labiausiai gerėjusią finansinę situaciją taip pat juto ir gaunantieji didesnes pajamas (daugiau nei 600 Eur/mėn. vienam šeimos ūkio nariui).

Pasak pranešimo, pastebima tendencija, kad gyventojai, pasiekę tam tikros finansinės gerovės, sėkmę gyvenime vis mažiau linkę sieti su gaunamu uždarbiu. Jei prieš trejus metus daugiau nei pusė – 51 proc. – šalies gyventojų sutiko, kad geriausiai sėkmę galima įvertinti pinigais, pernai jų dalis sumažėjo iki 43 procentų.

Remiantis tyrimo rezultatais, nors beveik pusė apklaustųjų mano mokantys labai gerai tvarkytis su savo finansais, tačiau net 57 proc. jų neturi reguliariai atnaujinamo šeimos biudžeto.