Asociacija „Lietuvos keliai“: strateginio planavimo nebuvimas Susisiekimo ministerijoje – duobės mūsų keliuose
Sei­mo Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas tre­čia­die­nį po­sė­dy­je jau tre­čią kar­tą per pus­me­tį ana­li­za­vo Lie­tu­vos ke­lių inf­ras­truk­tū­ros sek­to­riaus prob­le­mas ir ieš­ko­jo spren­di­mų, kaip pa­keis­ti su­dė­tin­gą si­tua­ci­ją, su­si­da­riu­sią per pa­sta­ruo­sius dve­jus me­tus.

Saugumo keliuose rodikliai blogėja, Lietuvos reitingai logistikos sektoriuje krenta, kelių tiesimo ir priežiūros sektorius traukiasi. Todėl parlamentarai pateikė rimtų klausimų Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovui Vitalijui Andrejevui ir Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktoriui Vladislav Kondratovič.

Ekonomikos komiteto nariai pastebėjo, kad Susisiekimo ministerija ir jai pavaldžios institucijos jau kelerius metus nesugeba įvykdyti visos Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) apimties ir investicijas perkelia į vis kitus metus. Dėl šios priežasties 2016 metais liko neinvestuota daugiau kaip 50 mln. eurų, 2017 metais liko neinvestuota daugiau kaip 30 mln. eurų. 2018 metais liks neinvestuota apie 38 mln. eurų.

Parlamentarai atkreipė dėmesį, kad dėl nesugebėjimo paskirstyti investicijų, dėl netinkamai parengtų ar vėluojančių viešųjų pirkimų konkursų ir užsitęsusių procedūrų stringa tiek žvyrkelių asfaltavimo programos regionuose, tiek ir valstybinių kelių atnaujinimas. Vairuotojai yra priversti važinėti kasmet vis prastėjančia asfalto danga, nors pagal dabar galiojančią sistemą būtent už degalų akcizą surenkamos lėšos turi užtikrinti kokybiškus ir saugius kelius.

Kelių dangos kokybės klausimas buvo aptartas ir prisiminus šiemet atliktą kelių kokybės auditą, kurį inicijavo Susisiekimo ministerija. Savo ruožtu LAKD vadovas A. Andrejevas pripažino, jog problema kilo ne dėl rangovų veiklos, o dėl užsakovų netinkamai nustatytų techninių reikalavimų. Atkreiptas dėmesys, kad ginčo atveju rangovų atsakomybės už atliekamų darbų kokybę klausimą paprastai išsprendžia darbų garantijos sutartys.

Nagrinėdami, kodėl Lietuvoje daugėja prastos kokybės kelių ruožų ir eismo nelaimių, Seimo nariai iškėlė klausimą dėl ilgalaikės kelių infrastruktūros valdymo ir plėtros strategijos, kurioje būtų aiškiai pristatyti Susisiekimo ministerijos tikslai, sprendimai ir įsipareigojimai efektyviai valdyti transporto infrastruktūros sektorių bei panaudoti tiek valstybės skiriamas lėšas, tiek ES infrastruktūros fondų paramą.

Parlamentinę kontrolę vykdančius Seimo nariams asociacija „Lietuvos keliai“ informavo, jog Pasaulio banko paskelbtuose reitinguose (angl. Logistics Performance Index) Lietuvos logistikos sektorius, kuris apima ir transporto infrastruktūros vertinimą, 2018 metais nusmuko į 54-ąją vietą, nors dar 2016 metais užėmė 29-ąją vietą.

„Kiekvienais metais yra sprendžiama dėl KPPP biudžeto dydžio, aptariami prioritetai ir svarbiausi projektai. Tačiau galiausiai dėl sisteminių trūkumų dalis pinigų realiais projektais nevirsta ir Lietuvos infrastruktūros būklė tik prastėja, remonto ir renovacijos projektų sąrašas ilgėja ir brangsta. Sąlygos keliuose daro neigiamą poveikį Lietuvos transporto ir logistikos sektoriui, nes didina verslo veiklos sąnaudas ir mažina paslaugų konkurencingumą“, – per posėdį teigė asociacijos „Lietuvos keliai“ tarybos pirmininkas Rimvydas Gradauskas. Jis atkreipė dėmesį, kad prieš trejus metus transporto tranzito ir logistikos sektorius kūrė 13 proc. šalies BVP, o 2017 m. rodiklis siekė jau tik 11 proc. šalies BVP.

Anot R. Gradausko, nerimą keliantys duomenys rodo akivaizdų sektoriaus nuosmukį, atsiradusį dėl strateginio planavimo nebuvimo ir valdymo trūkumų. Teko konstatuoti, kad per dvejus metus Susisiekimo ministerija nesugebėjo parengti ir pristatyti kelių infrastruktūros priežiūros ir valdymo strategijos, o tai lemia prastėjančią kelių tinklo būklę, sektoriuje mažėjančias darbų apimtis, augantį prarandamų darbo vietų skaičių ir susitraukusį įmonių indėlį į valstybės biudžetą.

R. Gradausko teigimu, šiuo metu ekonomikai itin svarbiame sektoriuje įsivyravo nežinomybė, nes įmonės negali kurti ilgalaikės veiklos ir investicijų planų. „Susisiekimo ministerija turėjo daugiau negu pakankamai laiko parengti ir paskelbti strategiją, tačiau iki šiol nematome požymių, rodančių proceso pažangą. Ministro kadencija įpusėjo, tačiau problemų nesumažėjo – trūksta ne tik aiškių prioritetų, perspektyvų, bet ir realių iniciatyvų bei dialogo“, – konstatavo R. Gradauskas.

Nerimą kelianti situacija neseniai buvo pristatyta Lietuvos Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui. Spalio 5 dieną įvykusiame pasitarime buvo aptartos problemos, o Premjeras Susiekimo ministerijai pavedė įvertinti ir spręsti asociacijos „Lietuvos keliai“ keliamus klausimus ir suaktyvinti dialogą su kelių sektoriaus įmonėms atstovaujančiomis asocijuotomis organizacijomis ir verslo atstovais.

Spalio viduryje Susisiekimo ministerija suorganizavo susitikimą su asociacijos „Lietuvos keliai“ nariais ir kitomis kelių sektoriaus įmonėmis, tačiau ministerijos atstovai nepateikė pasiūlymų, kaip spręsti esmines sektoriaus problemas ir negalėjo tiksliai įvardinti, ar bus sukurtas efektyvus strateginio planavimo mechanizmas. Teko konstatuoti, kad deklaratyvaus pobūdžio susitikime pilnavertis dialogas neįvyko.

Ministerijos dėmesio iki šiol nesulaukė ir Kelių priežiūros ir plėtros programos komisija – sektoriaus problemų aptarimui, nagrinėjimui ir sprendimui skirta platforma. „Spalį šios komisijos posėdis neįvyko, o ar įvyks lapkritį – neaišku, nors Vyriausybė yra pavedusi ministerijai užtikrinti, kad komisijos posėdžiai vyktų kartą per mėnesį. Susidaro įspūdis, kad Susisiekimo ministerijos vadovybė ignoruoja premjero sprendimus“, – sakė R. Gradauskas.

Todėl asociacijos „Lietuvos keliai“, vienijančios 27 įvairaus dydžio kelių tiesimo, projektavimo, ženklinimo įmonių ir akademinės bendruomenės atstovus, Tarybos pirmininkas R. Gradauskas paprašė Seimo Ekonomikos komiteto narių išnagrinėti susidariusią situaciją ir toliau, kiekvieną ketvirtį, vykdyti infrastruktūros sektoriaus situacijos parlamentinę kontrolę.