Artėjant šalčiams brangsta dujos ir elektra
Du­jos bui­ti­niams var­to­to­jams nuo ki­tų me­tų sau­sio ga­li brang­ti apie 20 proc., o elek­tros ener­gi­ja – apie 15 pro­cen­tų. Eks­per­tai apie ar­tė­jan­tį ener­ge­ti­kos kai­nų au­gi­mą pers­pė­jo dar rug­sė­jo mė­ne­sį, o Vy­riau­sy­bė svars­ty­ti veiks­mų, ku­rie gal­būt pa­dė­tų su­ma­žin­ti prog­no­zuo­ja­mą ener­gi­jos kai­nų au­gi­mą, su­si­rin­ko pa­sku­ti­nė­mis lap­kri­čio die­no­mis.

Valdžios atstovai patys nedrąsiai pripažįsta, kad kitų metų reguliuojamas energijos kainas gali paveikti ribotai.

Ekspertai skeptiškai vertina tokius ministrų kabineto bandymus. Pasak jų, energetika yra tarsi didelis, nerangus ir lėtai plaukiantis tanklaivis, jį staiga pasukti – kone neįmanoma. „Energetikoje procesai vyksta taip lėtai, kad vienos Vyriausybės darbo vaisius dažniausiai skina kita Vyriausybė“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius. Jo nuomone, Vyriausybės bandymai daryti įtaką kitų metų energetikos kainoms tėra politikavimas prieš rinkimus.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas taip pat pripažįsta, kad erdvės švelninti energijos kainų augimą liko nedaug.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija galutinius tarifus reguliuojamiems buitiniams vartotojams turėtų patvirtinti šiandien, penktadienį. Komisijos vadovė Inga Žilienė trečiadienį pripažino, kad „yra nedaug galimybių mažinti kainų augimą“.

BNS žiniomis, pirmos grupės – tik maistui gaminti dujas naudojantiems vartotojams dujos turėtų brangti nuo 59 iki 68 centų už kub. m, o antros grupės – dujomis šildantiems namus – nuo 39 iki 47 centų. Abonentinis mokestis jiems nesikeis. Be to, elektros standartinis vienos laiko zonos tarifas turėtų didėti nuo 11,3 iki 13 centų už kilovatvalandę (su PVM), o plano „namai“ – nuo 9,7 iki 11,4 cento.

Perspėjo rugsėjį

„Lietuvos žinios“ rugsėjo mėnesį rašė, jog kitais metais gyventojai už elektros energiją mokės brangiau. Mat šiemet rinkoje beveik trečdaliu paaugo didmeninės elektros kainos, kurias moka valstybinė energijos skirstymo AB Energijos skirstymo operatorius (ESO).

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija elektros tarifus nustato kartą per metus, atsižvelgdama į vidutinę didmeninę elektros energijos kainą per praėjusius metus. Didmeninėmis kainomis už elektros energiją moka gyventojams elektrą tiekianti bendrovė ESO.

„Šiais metais ESO už elektros megavatvalandę turėjo mokėti didmenine kaina vidutiniškai 33 eurus, o moka apie 45 eurus“, – „Lietuvos žinioms“ teigė SEB banko prezidento patarėjas Tadas Povilauskas. Anot jo, pirkdama brangiau, ESO patiria nuostolių, kuriuos turės padengti vartotojai. Dabar jie moka po 11,3 cento už kilovatvalandę, o didmeninė kaina – 13,4 cento.

Lietuva didžiąją dalį elektros energijos importuoja iš Baltarusijos, Rusijos ir Latvijos.

„Žemų kainų periodas energetikoje baigiasi. Jis, galima sakyti, baigėsi jau praėjusiais metais, ir rezervai kainai nedidinti arba išlaikyti ją tokio paties lygio, kuris yra, riboti“, – ankstyvą rudenį padėtį komentavo energetikos ministras Ž. Vaičiūnas. Anot jo, kartu su Kainų komisija, bendrovėmis „Litgrid“ ir ESO mėginama rasti rezervų, kad galimas kainos augimas būtų kuo mažesnis.

Valdžios atstovai patys nedrąsiai pripažįsta, kad kitų metų energijos kainas gali paveikti ribotai, o ekspertai skeptiškai vertina tokius ministrų kabineto bandymus.

Tačiau šią savaitę ministras pripažino, kad erdvės kainoms mažinti nėra daug. Vis dėlto Vyriausybė trečiadienį rinkosi į specialų posėdį, kuriame svarstė galimus būdus mažinti kitų metų energijos kainas.

„Visi greiti būdai yra blogi“

Valdžios pastangų nuoširdumu abejoja nepriklausomas energetikos ekspertas M. Nagevičius. „Visų priemonių poveikis energetikos kainoms yra ilgalaikis, jokiu būdu ne trumpalaikis. Tarkime, kainas galima ilguoju laikotarpiu paveikti skatinant konkurenciją ir investicijas, didinant gamybą tam tikrose srityse, investuojant į energijos vartojimo efektyvumą, taip mažinant išlaidas energijai. Visa tai yra ilgo laikotarpio poveikio kainoms būdai. Per porą mėnesių dėl jų kainos nesumažės“, – teigė jis.

M. Nagevičius sakė, kad greiti būdai jam visada kelia nervinį drebulį, nes jie yra blogi. Vienas jų, pasak eksperto, yra versti reguliuojamas energetikos bendroves dirbti nuostolingai sumažinus jų teikiamų paslaugų kainas (tarifus). „Tada šios bendrovės nustoja investuoti, mažėja jų patikimumas, atidedami visi strateginiai planai. Investicijų poreikis auga ir kaupiasi ateičiai“, – aiškino jis.

Kitas „greitas“ būdas, anot pašnekovo, yra perkelti dabarties sąnaudas į ateitį. Toks kelias Vyriausybės pasirinktas imant paskolą Suskystintų gamtinių dujų terminalo (SGD) Klaipėdoje infrastruktūrai išlaikyti ir ją išdėstant per 30 metų. Taigi dabar šios sąnaudos šiek tiek sumažėtų ir našta dujų vartotojams palengvėtų. „Tiesa, neaišku, kas dujas vartos po kelių dešimtmečių. Tai irgi būdas dabarties problemas nustumti į ateitį arba dabarties problemos keitimas dar didesne ateities problema“, – komentavo ekspertas.

Trečias būdas yra subsidijuoti energijos kainas – tai rengiasi daryti Lenkija. „Ten energijos kainos pakilo, tad jas subsidijuos iš visų mokesčių mokėtojų pinigų. Vadinasi, tie pinigai nebus naudojami kitoms visuomenės reikmėms. Tai irgi nėra geras būdas. Kitaip tariant, tie visi kiti būdai yra blogi, – apibendrino M. Nagevičius. – Man keista, kai Vyriausybė bando reguliuoti energetikos kainas. Lietuvoje Kainų komisija nustato kainas atsižvelgdama į objektyvias aplinkybes – ne Vyriausybė šalyje nustato kainas.“ Jis neabejojo, kad dabar reklamuojamos Vyriausybės pastangos neva mažinti energetikos kainas susijusios su rinkimais.

Devyni brangimo mėnesiai

Ekspertų teigimu, šiemet per pirmus tris metų ketvirčius toliau augo pasaulinės dujų kainos. Vidutinė 2018 metų trijų ketvirčių kaina siekė 27,5 euro už megavatvalandę (Eur/MWh), kai 2017 metų atitinkamu periodu buvo 20,4 Eur/MWh.

SGD brangimą, pasak vienos valstybės įmonės ekspertų, lėmė ir padidėjęs kitų šalių SGD poreikis bei gerokai augusios anglių ir žaliavinės naftos kainos pasaulinėje rinkoje. Anot jų, pastarųjų žaliavų kainos didėja jau kelerius metus iš eilės dėl daugybės veiksnių, tokių kaip pasaulinės ekonomikos augimas, Kinijos anglių išgavimo kvotų įvedimas vidaus rinkoje, OPEC narių naftos gavybos apribojimai nuo 2016 metų pabaigos. Teigiama, jog SGD brangimą taip pat lėmė pasaulio ekonomikos augimas ir didėjantis SGD poreikis Azijos valstybėse. Iš Europos į Aziją pakrypęs importo srautas lėmė ir Europos dujų kainų indekso kilimą. SGD importą Pietų Korėjoje, Indijoje, Pakistane skatino ribota energetinių žaliavų – branduolinės energijos arba anglių – pasiūla, taip pat dujinės generacijos plėtra bei neįprastai karšti orai vasarą.

Gamtinių dujų stotyje darbuotojas uždaro dujų įrenginio vožtuvą./ Scanpix/AFP nuotrauka

Dujų prekybos įmonės „Achema Gas Trade“ generalinis direktorius Gediminas Vasauskas „Lietuvos žinioms“ komentavo, jog Azijos suskystintų gamtinių dujų kainos augo dėl didėjančios pramonės energijos paklausos. Taip pat karšta vasara Kinijoje ir tai, kad anglys buvo keičiamos švaresniu kuru, lėmė didesnį elektros, kuri yra gaminama iš gamtinių dujų, vartojimą.

„Europa kol kas yra ir bus atsarginis variantas SGD kroviniams. Mat Europos rinka turi labai gerai išplėtotą „vamzdinių“ dujų tinklą, kuriuo dujas transportuoja tiek iš Rusijos, tiek iš Norvegijos ir Afrikos bei iš vietinių šaltinių Šiaurės jūroje ir Olandijoje. Todėl kylančios SGD kainos Azijoje turės kažkiek įtakos gamtinių dujų kainai Europoje, bet ta įtaka nebus reikšminga, palyginti su tuo, kokį poveikį kainoms darys vyraujantys orai Europoje, saugyklų užpildymo lygis ar vamzdynų gedimai ir jų remontas. Veikiau daugiau įtakos turi mažėjančios SGD kainos Azijoje, dėl ko dujų laivai nukreipiami į Europą. Tai savo ruožtu didiną pasiūlą ir spaudžia žemyn gamtinių dujų indeksus Europoje. Būtent tai ir vyksta pastarąjį mėnesį“, – komentavo G. Vasauskas.

Jo teigimu, šių metų lapkritį SGD kainos krito dėl mažesnės nei tikėtasi paklausos Azijoje. Tam įtaką darė šiltesni nei tikėtasi orai pereinant į žiemos sezoną. Europos gamtinių dujų kainai įtakos SGD esą turėjo, tačiau tai prisidėjo prie aukštų anglių ir naftos kainų, tuščių Europos gamtinių dujų saugyklų bei virtinės vamzdynų remonto visoje Europoje vasaros metu. Visa tai ir lėmė gamtinių dujų kainų kilimą vasarą.

G. Vasauskas prognozavo, jog gamtinių dujų kaina paskutinį šių metų ketvirtį ir kitais metais priklausys nuo Azijos, nes ten yra pagrindinė SGD rinka. „O kaip ten rinka plėtosis, šiuo metu labai sunku prognozuoti. Artimiausiu metu dujų kaina labai priklausys nuo orų: jeigu užeis šalčiai, vėl matysime didesnį kainų šuolį. 2019 metais prognozuojamas apie 3–5 proc. dujų paklausos augimas, kitais metais pradės veikti daugiau SGD skystinimo pajėgumų Amerikoje, todėl tai turėtų subalansuoti paklausą ir pasiūlą“, – kalbėjo jis.

Dujos Lietuvoje pigo nuo 2014 metų, kai Rusijos koncernas „Gazprom“ pritaikė nuolaidą, tačiau, jai pasibaigus, pernai liepą brango 5–8 procentais. Šių metų pradžioje jos vėl pigo beveik 8 proc., tačiau tik mažiausiems buitiniams vartotojams, naudojantiems dujas maistui ruošti. Prognozuojama, jog kitais metais dujos brangs apie 20 procentų.

Dujų vartojimas mažėja

Bendras Lietuvoje suvartojamų dujų kiekis kasmet mažėja. Lietuvoje 2016 metais suvartota 22,8 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų, arba 9,5 proc. mažiau nei 2015 metais, kai buvo suvartota 25,2 TWh. 2017 metais perdavimo sistema transportuota apie 22 TWh gamtinių dujų. Šių metų pirmąjį pusmetį į Lietuvos perdavimo sistemą įleista 13,4 TWh gamtinių dujų, dalis jų tranportuota į Latviją.

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorė bendrovė „Amber Grid“ prognozuoja, kad 2019 metais planuojami dujų vartojimo pajėgumai bus 6 proc. mažesni negu šiemet.

Pagal ekspertų prognozes, Lietuva šiemet per SGD Klaipėdos terminalą importuos apie 40 proc. šalyje suvartojamų gamtinių dujų, likusi dalis (60 proc.) atitekės vamzdynais iš Baltarusijos ir Latvijos.

Lietuvos perdavimo sistemos operatorės bendrovės „Amber Grid“ duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį iš SGD terminalo vartotojams pateikta apie 33 proc. jiems reikalingo dujų kiekio, arba 4,4 TWh . Vamzdynais iš Baltarusijos į perdavimo sistemą įleista 8 TWh, iš Latvijos į Lietuvą transportuota bemaž 1 TWh, arba 67 proc. gamtinių dujų.