Ar „Revolut“ gali sukelti bankinę krizę Lietuvoje?
„Re­vo­lut“ ta­pi­mas ban­ku su­kė­lė įta­ri­mų „The Guar­dian“ žur­na­lis­tui Pa­tric­kui Col­lin­sui, ku­ris įspė­ja apie ga­li­mą Is­lan­di­jos ban­ki­nės kri­zės pa­si­kar­to­ji­mą Lie­tu­vo­je. „Re­vo­lut“ ir Lie­tu­vos ban­kas to­kius įta­ri­mus ne­igia.  

Lietuva ant pečių užsikėlė milžinę

Gruodžio viduryje Jungtinės Karalystės finansinių technologijų įmonė „Revolut“ Lietuvoje gavo specializuoto banko licenciją. Pagal ją įmonei leidžiama verstis indėlių ir paskolų veikla, kurią planuojama pradėti vykdyti jau 2019 metų antroje pusėje.

Lietuvoje gauta bankinė licencija, kurią išdavė Europos centrinis bankas Lietuvos banko teikimu, kelia nerimą finansų ekspertams. P. Collinso nuomone, situacija primena skandalingai pagarsėjusį Islandijos banko „Landsbanki“ internetinį projektą „Icesave“. Projekto baigtis itin liūdna: 300 tūkst. Jungtinės Karalystės klientų prarado indėlių už beveik 4 mlrd. svarų.

Nereikia manyti, kad specializuotas bankas, koks yra „Revolut“, prižiūrimas kitaip, nei kiti rinkos dalyviai.

„O ar galėjo būti kitaip?, – retoriškai klausia „The Guardian“ žurnalistas. – Maža šalis, gyventojų skaičiumi prilygstanti Braitono miestui Pietų Anglijoje, užsimojo garantuoti už visus „Landsbanki“ nusėdusius indėlius, kurie plaukė iš visos Europos. Tiesa, šiandien teigiama, kad situacija iš esmės yra kitokia. Esą bankai priversti didinti įstatinį kapitalą, jų priežiūros mechanizmai gerokai sugriežtinti, o Europos Sąjungoje nustatytas minimalus indėlių apsaugos lygis siekia 100 tūkst. eurų. Tačiau „Revolut“ jau turi 3 mln. klientų. Tai yra gerokai daugiau, nei Lietuvoje yra gyventojų, o metinės šio specializuoto banko operacijos viršija Lietuvos bendrąjį vidaus produktą.“

„Revolut“ išplatintame pranešime spaudai nurodoma, kad per paskutinius metus įmonė demonstravo įspūdingą augimą: kiekvieną dieną prie „Revolut“ prisijungia tarp 8 tūkst. ir 10 tūkst. naujų klientų, o mėnesio operacijų vertė jau viršija 4 mlrd. JAV dolerių. 2017-ais metais „Revolut“ penkis kartus padidino savo pajamas, o 2017-ų m. gruodį pirmą kartą pasiekė išlaidų ir pajamų balansą.

Neveikia indėlių apsaugos sistema

Kadangi bankinę licenciją įmonei suteikė Lietuvos bakas, šis ir bus atsakingas už „Revolut“ klientų lėšas bankroto atveju. O problema slypi tame, kad, jei Lietuva indėlių padengti nesugebės, ES įsikišti negalės, nes jokio formalaus mechanizmo dar nėra. Mat nors Lietuvos bankas priklauso bendram Bankų priežiūros mechanizmui (SMM), galiojančiam visoje ES, bendra indėlių apsaugos sistema iki šiol negalioja.

Europos indėlių draudimo sistema (EDIS), kurią pradėta diegti 2015 m., yra dar tik kūrimo stadijoje ir ją gaubia aibės nesutarimų tarp ES šalių. Naujienų agentūros „Reuters“ duomenimis, euro zonos šalys iki šiol nepajėgia susitarti dėl EDIS sistemos veiklos. Šių įvykių kontekste žurnalistą stebina Lietuvos banko optimizmas.

„Pažvelkime į Lietuvą, kur gyvena 2,8 mln. žmonių, kurių vidutinis darbo užmokestis tesudaro trečdalį viso Jungtinės Karalystės vidutinio uždarbio. Ir šios šalies centrinis bankas – Lietuvos bankas – man sako, kad egzistuojant bankų priežiūros mechanizmui tokios krizės, kuri krėtė Islandiją 2007–2008 m., nebus, juo labiau, kad EDIS sistemos įkūrimas yra kone „paskutinėje stadijoje“, – Lietuvos banko pareiškimais stebisi P. Collinsas.

Britų žurnalisto tyrimas ypač sujaudino Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką Stasį Jakeliūną. Dėl specializuoto banko galimai keliamos grėsmės jis kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą.

Britų startuolio „Revolut“ prezidentas Nikolajus Storonskis bei Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas pasirašo ketinimų plėtoti veikla Lietuvoje memorandumą. / BNS nuotr.

Britų startuolio „Revolut“ prezidentas Nikolajus Storonskis bei Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas pasirašo ketinimų plėtoti veikla Lietuvoje memorandumą. / BNS nuotr.

Lėšos nuguls Jungtinės karalystės bankuose

Gavusi licenciją įmonė „Revolut“ išplatino džiaugsmingą pranešimą su vienu „bet“:

„Šiandien mums labai malonu pranešti, kad Europos centrinis bankas patvirtino paraišką išduoti Europos bankininkystės licenciją. Tai mums yra gana didžiulis žingsnis. Jei ateityje nuspręsite atidaryti „Revolut Bank“ einamąją sąskaitą, bet kurios lėšos, kurias pervesite, bus saugomos iki 100 tūkst eurų pagal Europos indėlių draudimo sistemą (EDIS).“

Ir priduriama: „Verta pažymėti, kad ši sistema (EDIS – LŽ past.) šiuo metu nėra taikoma, todėl jūsų dabartiniai fondai su „Revolut“ saugomi Jungtinės Karalystės banko sąskaitose, kaip nurodyta mūsų įsipareigojimuose.“

Kilus įtarimų, kad Lietuvoje licenciją įgijusi įmonė „Revolut“ kartu galimai užkrovė šaliai nepakeliamus finansinius įsipareigojimus, LŽ paprašė įmonės atstovės Ievos Elvyros Kazakevičiūtės patikslinti, kas prisiimtų įsipareigojimus dėl indėlininkų lėšų įmonės bankroto atveju.

Dabartiniai „Revolut“ klientai, kurių skaičius siekia jau 3,5 mln., automatiškai banko klientais netaps.

„Iš to, ką galime komentuoti – pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad, kaip minėjote, antroje 2019-ų m. pusėje pradėjus teikti bankines paslaugas, dabartiniai „Revolut“ klientai, kurių skaičius siekia jau 3,5 mln., automatiškai banko klientais netaps. „Revolut“ teiks paslaugas ir kaip elektroninių pinigų institucija, ir kaip bankas. Klientai galės patys rinktis, su kuria iš institucijų norės tęsti bendradarbiavimą. Taigi atspėti, kokia dalis klientų nutars naudotis banko paslaugomis, yra neįmanoma. Klientų, kurie naudojasi el. pinigų institucijos paslaugomis, lėšos yra saugomos segreguotose sąskaitose didžiuosiuose Jungtinės Karalystės bankuose, tad klientai blogiausiu atveju tiesiog atgautų visas savo sąskaitoje turėtas lėšas, kadangi „Revolut“ pagal licenciją neturi prieigos prie šių lėšų“, – tikino I. E. Kazakevičiūtė.

Lietuvos bankas ragina nekurti apokaliptinių scenarijų

Lietuvos bankas tikina esantis pajėgus prisiimti finansinius įsipareigojimus, kurie gula ant jo pečių su licencijos išdavimu įmonei „Revolut“.

„Lietuvos bankas atlieka mūsų šalyje veikiančių bankų priežiūrą ir turi tam reikalingus pajėgumus, prireikus bendradarbiauja su užsienio finansų įstaigų priežiūros institucijomis. Nereikia manyti, kad specializuotas bankas, koks yra „Revolut“, prižiūrimas kitaip, nei kiti rinkos dalyviai. Toks bankas nuo kitų skiriasi tuo, kad negali teikti investicinių paslaugų, jam yra lengviau startuoti, tačiau specializuotam bankui taikomi tokie patys priežiūros reikalavimai, kaip ir kitiems – kapitalo pakankamumo, likvidumo, pinigų plovimo prevencijos ir kiti. Lietuvos bankas atidžiai stebi padėtį finansų rinkoje ir tikrai imtųsi priemonių investuotojų (gyventojų, verslo) turtui apsaugoti, jeigu to prireiktų, nesvarbu apie kurį rinkos dalyvį kalbėtume“, – LŽ komentavo Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Pasak jo, Lietuvoje veikia Europos Sąjungos reikalavimus atitinkanti indėlių ir įsipareigojimų investuotojams apsauga, ją administruoja valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“. Ši įmonė prireikus išmoka draudimo išmokas indėlininkams ar investuotojams finansų įstaigų nemokumo atveju. Pašnekovo tikinimu, ES dabar yra paskutiniame vieningo indėlių garantijų mechanizmo, kuris vadinamas Europos indėlių garantijų sistema, kūrimo etape, ir Lietuva dalyvauja tame procese.

„Prieš dešimt metų pasaulį sudrebinusi 2008 m. krizė paskatino Europoje sustiprinti bankų priežiūrą. Gerais laikais kaupiamos kapitalo atsargos galimiems sunkumams įveikti ar juos sušvelninti, kad bankrotų našta nebūtų užkrauta viešojo sektoriaus finansams. Be to, sukurta ES Bankų sąjunga, kuri stiprina Ekonominės ir pinigų sąjungos integraciją ir ES valstybių narių bankų sistemas“, – sakė M. Jurgilas.