Apie naujas Lietuvos verslo ir technologijų galimybes Rytų kryptimis
Kai ku­rių Azi­jos ša­lių il­ga­me­tis di­na­miš­kas eko­no­mi­kos au­gi­mas pri­trau­kia di­de­lį Eu­ro­pos bend­ri­jos dė­me­sį. Ir tai yra lo­giš­ka, nes grei­tas au­gi­mas su­tei­kia dau­ge­lį nau­din­gų san­do­rių su­da­ry­mo ga­li­my­bių bei sa­vo pro­duk­ci­jos par­da­vi­mo rin­kų plė­to­ji­mo pers­pek­ty­vų.

Vieną iš tokių greitai besivystančių ekonomikų turi Kazachstanas – tradicinis Lietuvos partneris. Šalis, su kuria Lietuvą sieja ne tik glaudūs istoriniai ryšiai, bet ir pakankamai solidus prekybos lygis. 2017 metais Kazachstano ir Lietuvos abipusė prekių apyvarta viršijo vieną milijardą eurų. Verslo ryšius skatina ir šių metų pavasarį atsiradęs tiesioginis lėktuvo reisas tarp Vilniaus ir Astanos, taip pat jau keletą metų galiojanti tvarka, pagal kurią Lietuvos piliečiai gali be vizų lankytis Kazachstane.

Lietuvos agrarus gali sudominti tas faktas, kad reikšmingos valstybinio rėmimo priemonės bus nukreiptos į masinį šiuolaikinių agrarinių technologijų ir ekspertų pritraukimą į Kazachstaną.

Šiandien ši šalis atveria Lietuvos verslui naujas galimybes. Šių metų spalio 5 dieną savo kasmetinėje kalboje tautai Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas pažymėjo kelias užduotis, keliamas Kazachstano ekonomikai. Jas sprendžiant, gali dalyvauti ir Lietuvos verslininkai, atsižvelgiant į tai, kad N. Nazarbajevas savo kalboje ypatingai pabrėžė, jog šalis tęs dinamišką bendradarbiavimą su ES.

Pirmiausia pažymėtinas Kazachstano prezidento pareiškimas dėl daugiau nei 1 milijardo eurų sumos, kuri per trejus metus bus skirta apdirbimo pramonei ir ne žaliavos eksportui kredituoti, siekiant dvigubai padidinti Kazachstano produkcijos eksportą.

Lietuvos agrarus gali sudominti tas faktas, kad reikšmingos valstybinio rėmimo priemonės bus nukreiptos į masinį šiuolaikinių agrarinių technologijų ir ekspertų pritraukimą į Kazachstaną. Šiems tikslams per trejus metus bus išskirta daugiau nei 300 milijonų eurų.

Svarbus vaidmuo, aprūpinant verslą užsienio investicijomis, prieinamais kapitalais, tenka Tarptautiniam finansiniam centrui „Astana“, kuriame tikslingai sukurtas atskiras teismas, finansų reguliavimo skyrius, birža.

Didelis Kazachstano ir Lietuvos bendradarbiavimo potencialas numano tokių „ateities ekonomikos“ krypčių vystymą, kaip alternatyvioji energetika, naujos medžiagos, biomedicina, dideli duomenys, daiktų internetas, dirbtinis intelektas, blockchain technologijos ir kt.

Tarp kitų užduočių, kurias išskyrė N. Nazarbajevas, galima pažymėti gyvenimo kokybės gerinimo užduotis, stiprinant sveikatos apsaugos ir švietimo sektorius.

Nuo 2019 metų 20 proc. bus padidinti apylinkių gydytojų atlyginimai. N. Nazarbajevas taip pat pavedė pradėti Nacionalinio mokslinio onkologinio centro statybą Astanoje. Šiuo kontekstu matomos didelės Kazachstano ir Lietuvos bendradarbiavimo medicinos sferoje perspektyvos.

Prezidentas Nazarbajevas paragino vystyti partnerystę su pirmaujančiais pasaulio universitetais, kviečiant dirbti geriausius užsienio aukščiausio rango vadybininkus. Pačioje šalyje 2019 metais bus priimtas įstatymas „Dėl pedagogų statuso“.

Bendrai paėmus, per 5 metus šalis padidins švietimui, mokslui ir sveikatos apsaugai skirtų lėšų apimtį iš visų šaltinių iki 10 proc. viso BVP. Be to, šalyje vyks policijos ir teismų reformavimas.

Iš viso minėtoms užduotims įgyvendinti Kazachstanas planuoja išskirti beveik 4 milijardus eurų.