Apie „dyzeliukų“ mažinimo klausimą kalbėti dar anksti
Prem­je­ras Sau­lius Skver­ne­lis sa­ko, jog mi­nis­trų ka­bi­ne­tas dar ne­ma­tė Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos par­eng­to oro tar­šos ma­ži­ni­mo pla­no. Prem­je­ro tei­gi­mu, pla­ne siū­lo­mos prie­mo­nės – dis­ku­tuo­ti­nos.

„Apskritai šito plano Vyriausybė nėra net mačiusi. (...) Apie tą planą kalbėti, kaip apie kažkokį parengtą dokumentą, yra gerokai per anksti“, – žurnalistams antradienį tvirtino S. Skvernelis.

Jo teigimu, visos plane numatytos priemonės yra diskutuotinos.

„Pirmiausia tai turi būti išorinis derinimas, svarstymas ir pažiūrėsime, koks (variantas – BNS) ateis iki Vyriausybės“, – sakė S. Skvernelis.

Aplinkos ministerija praėjusią savaitę registravo oro taršos mažinimo iki 2030 metų planą. Visoms jame numatytoms oro taršos mažinimo priemonėms įgyvendinti gali prireikti 254 mln. eurų.

Plane daug dėmesio skiriama transporto sektoriui. Nurodoma, kad nuo 2020 metų miestuose ar jų dalyse dyzelinių automobilių eismą apribojusios Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio savivaldybės galėtų tikėtis finansinės paramos.

Dokumente teigiama, kad finansinė paskata būtų suteikiama už eismo ribojimo įgyvendinimą ir galėtų būti panaudota tik su susisiekimo sektoriumi susijusiems tikslams įgyvendinti.

Lietuva šiuo klausimu seka didžiųjų Vakarų Europos valstybių miestų pavyzdžiu. Italijos sostinės Romos meras vasario pabaigoje pareiškė, kad miesto centre dyzeliniais automobiliais nebus galima važinėti nuo 2024 metų.

Nacionalinio oro taršos mažinimo plano įgyvendinimo priemonių plane nurodoma, kad nuo 2020-ųjų metų lengvieji automobiliai būtų apmokestinami pagal jų taršos lygį, o mokestį mokėtų transporto priemonių savininkai. Be to, nuo 2021 metų yra numatytos finansinės paskatos asmenims, įsigyjantiems ekologiškus automobilius.

Aplinkos ministerijos skaičiavimais, pirmajai paskatai 2021–2027 metais reikėtų 20 mln. eurų, antroji per tą patį laikotarpį pareikalautų dar 40 mln. eurų.

Aplinkosaugininkai plane kelia tikslą iki 2020 metų sieros dioksido kiekį sumažinti 55 proc. (iki 2030 metų – 60 proc.), palyginti su 2005 metais, azoto oksidų – 48 proc. (51 proc.), amoniako – 10 proc. (tiek pat), smulkiųjų kietųjų dalelių – 20 proc. (36 proc.), o nemetaninių lakiųjų organinių junginių – 32 proc. (47 proc.).

Plane nurodoma, jog Vyriausybė nacionalinį oro taršos mažinimo planą turėtų patvirtinti iki šių metų pabaigos ir iki kitų metų balandžio jį pateikti Europos Komisijai (EK). Vėliau jis turės būti atnaujinamas bent kas ketverius metus.