Apetitas per šventes viršija finansines galimybes
No­ras šven­ti­niu lai­ko­tar­piu pirk­ti dau­giau nei įpras­tai ne­ap­lei­džia ir tų, ku­rie di­des­nėms iš­lai­doms nė­ra pa­si­ruo­šę iš anks­to. To­dėl gruo­džio mė­ne­sį kre­di­ta­vi­mo su­tar­čių pa­dau­gė­ja be­veik ket­vir­ta­da­liu. Daž­niau­siai gy­ven­to­jai sko­li­na­si do­va­noms ir pi­ni­gų krei­pia­si į smul­kių­jų var­to­ji­mo kre­di­tų bend­ro­vės, o ne ban­kus.

Nors dalis gyventojų kalėdines išlaidas planuoja iš anksto – kelis mėnesius atsideda tam skirtą dalį pajamų – arba tikisi neviršyti savo biudžeto, tai pavyksta ne visiems. Apie tai byloja kasmet lapkričio ir gruodžio mėnesiais išaugantis naujų paskolų kiekis.

Tyrimai rodo, kad apie pusė gyventojų per šventes didėjančių išlaidų iš anksto neplanuoja ir šventinėms dovanoms bei vaišėms netaupo.

Skolinimosi pikas – gruodį

Duomenų analizės ir prognozavimo technologijų bendrovės „Scorify“ duomenimis, 2014–2017 metais sudaromų lizingo sutarčių skaičius gruodžio mėnesiais išaugdavo vidutiniškai 38 proc., vartojimo kreditų (nuo 290 eurų) pakildavo 21 proc., o mažųjų vartojimo paskolų (iki 290 eurų) – 12 procentų. Bendras visų paskolos sutarčių pokytis gruodžio mėnesį siekia 24 procentus.

2017 metų gruodį bendras kreditavimo sutarčių skaičius siekė apie 39,2 tūkstančio. Didžiąją dalį visų gruodžio sutarčių sudarė didesnieji vartojimo kreditai (apie 22,7 tūkst.) ir lizingo paskolų sutartys (apie 11 tūkst.).

„Skaičiuodami bendrą naujų paskolų skaičių matome, kad gruodžio mėnesį sudaroma vidutiniškai 18 proc. daugiau naujų kreditavimo sutarčių. Akivaizdu, kad jau ne vienus metus kalėdiniu laikotarpiu šalyje turime skolinimosi piką“, – išplatintame pranešime spaudai teigė Vaidotas Rimeikis, „Mokilizingas“ komercijos direktorius.

Apetitas auga

Bendrovės „Mokilizingas“ analitikai taip pat pažymėjo, kad pastaraisiais metais augant šalies pragyvenimo lygiui daugiau nei dvigubai padidėjo vidutinė vartojimo paskolų suma. Tuo metu vidutinė lizingo suma išliko panaši.

„Įdomu tai, kad per pastaruosius penkerius metus vartojimo paskolos vidutinė suma gerokai padidėjo – nuo 724,6 euro 2013 metais iki 1688,2 euro šiemet. O tuo pačiu laikotarpiu vidutinė lizingo paskolos suma beveik nesikeitė – nuo 582,67 euro 2013-aisiais iki 589,32 euro 2018-aisiais“, – teigė V. Rimeikis.

Nagrinėdamas pastarųjų metų skolinimosi tendencijas ir teigiamus šalies ekonominius rodiklius, „Mokilizingo“ komercijos direktorius optimistiškai vertino šių metų šventinio laikotarpio perspektyvas prekybininkams.

„Tikėtina, jog šiemet skolinimosi tendencijos išliks tokios pačios, turint omenyje, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui išaugo 275 eurais, palyginti su 2018 ir 2017 metų trečiojo ketvirčio rodikliais. Šį šventinį sezoną tai turėtų teigiamai atsiliepti ir prekybininkų pajamoms“, – teigė jis.

Skolinasi technikai

BNS nuotrauka

Vartojimo kreditus teikiančios bendrovės „General Financing“ direktorius Konstantinas Balakinas dienraščiui „Lietuvos žinios“ taip pat patvirtino, kad artėjančios žiemos šventės kiekvienais metais augina žmonių poreikį pirkti, o didėjant norui pirkti visada auga ir poreikis skolintis. Metų pabaigoje bendrovė suteikia daugiau vartojimo kreditų tiek grynaisiais ir pervedimu skyriuose, tiek telefonu bei internetu. Jau ne vienus metus bendrovės renkama statistika rodo, kad prieššventiniu laikotarpiu žmonės aktyviai naudojasi ir pirkimo išsimokėtinai paslaugomis.

„Praėjusių metų gruodžio mėnesio duomenimis, žmonės labiausiai skolinosi vaizdo ir garso technikai bei mobiliesiems telefonams. Trečioje vietoje pagal populiarumą – kompiuterinė technika. Veikiausiai būtent tokias dovanas žmonės labiausiai nori rasti po Kalėdų eglute“, – sakė pašnekovas.

Bankų neužplūsta

Kai greitųjų kreditų bendrovės šventiniu laikotarpiu fiksuoja rekordinius naujų sutarčių skaičiaus šuolius, bankai kalėdinį metą išgyvena ramiai – didesnės vartojimo paskolų paklausos jie nesulaukia.

„Vartojimo reikmėms prieš šventes gyventojai nesiskolina daugiau nei įprastai. Tačiau apskritai vartojimas šiuo laikotarpiu suaktyvėja gerokai – geriausias pavyzdys prieš savaitę vykusios „Juodojo penktadienio“ išpardavimų akcijos, kai į prekybos centrus plūdo minios pirkėjų. Tyrimai rodo, kad apie pusė gyventojų per šventes didėjančių išlaidų iš anksto neplanuoja ir šventinėms dovanoms bei vaišėms netaupo. Mano manymu, tai aiškiai parodo, kad šiems gyventojams pakanka einamųjų lėšų tokioms išlaidoms padengti. Be abejo, yra namų ūkių, kuriems trūksta lėšų pasiruošti šventėms, tad tikėtina, kad bendro padidėjusio pirkimo fono veikiami prieššventiniu laikotarpiu jie gali kreiptis ir į kredito įstaigas“, – sakė banko „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.