Antro būsto apmokestinimo klausimui nori pertraukos
Sei­mo Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas (BFK) ne­priė­mė spren­di­mo dėl Vy­riau­sy­bės siū­ly­mo ap­mo­kes­tin­ti an­trą­jį ir to­les­nius vie­no žmo­gaus būs­tus. Svars­ty­me nu­spręs­ta pa­da­ry­ti per­trau­ką.

Už tokią komiteto išvadą trečiadienį balsavo 6 nariai, penki siūlė projektą grąžinti Vyriausybei tobulinti.

Pasak konservatoriaus Mykolo Majausko, mokestis paliestų apie 300 tūkst. gyventojų, kurie per metus turėtų vidutiniškai sumokėti po daugiau nei 30 eurų. Anot jo, jie turėtų pildyti deklaracijas, tai didintų biurokratinę naštą tiek jiems, tiek mokesčių administratoriui.

Be to, anot M. Majausko, mokesčio bus nesunku išvengti, būstą perrašant artimiesiems ar giminaičiams.

Komiteto posėdyje dalyvavęs finansų ministras Vilius Šapoka sakė, kad jei Seimas nepritars šiam sūlymui, Vyriausybė ieškos galimybės, kaip kompensuoti iš jo planuojamus gauti 11 mln. eurų.

V. Šapokos teigimu, pasiūlymai paaiškės rengiant 2019 metų biudžeto projektą, jie gali būti susiję tiek su valstybės pajamų didinimu, tiek išlaidų mažinimu.

Tačiau ministras pabrėžė, kad siūlomi pakeitimai nedidins administracinės naštos nei būsto savininkams, nei mokesčių administratoriui. Būto perrašymas, anot jo, nebus populiari praktika, nes tai yra susiję su papildomais mokesčiais notarams.

V. Šapokos teigimu, Vyriausybės pasiūlyta schema padės išvengti burbulų formavimąsi nekilnojamojo turto rinkoje. Pasak ministro, pastaruoju metu šalyje pradėjo stiprėti tendencija, kai būsto koncentracija pereina į turtingųjų pusę, o tai mažina jo prieinamumą jaunoms šeimoms.

Konservatorius Andrius Kubilius sakė, kad visą būstą reikėtų apmokestinti remiantis jo verte, o ne gyventojų būstų skaičiumi. Tokiu atveju, anot jo, geresnė alternatyva yra Lietuvos banko pasiūlymas apmokestinti visą gyventojų nekilnojamąjį turtą, priklausomai nuo jo bendros vertės.

Vyriausybė siūlo 0,3 proc. tarifu apmokestinti antrą ir daugiau vieno žmogaus turimus būstus. Pagrindinis būstas būtų apmokestinamas, kaip iki šiol – nuo bendros 220 tūkst. eurų vertės išlaikant progresyvumą: 0,5 proc. tarifas nekilnojamajam turtui už 220–300 tūkst. eurų, 1 proc. – už 300–500 tūkst. eurų, 2 proc. – už daugiau kaip 500 tūkst. eurų.