Ant kooperacijos vis dar krinta kolūkių šešėlis
Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je yra apie 200 že­mės ūkio koo­pe­ra­ty­vų. Tie, ku­rie vei­kia su­si­bū­rę, įžvel­gia aki­vaiz­džius pra­na­šu­mus. Vis dėl­to koo­pe­ra­ci­jos plė­tra Lie­tu­vo­je nė­ra itin spar­ti. Nors pra­ėjo ket­vir­tis am­žiaus, koo­pe­ra­ty­vas daž­nam žem­dir­biui vis dar aso­ci­juo­ja­si su ko­lū­kiu.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai tvirtina, kad žmonių mentalitetas keičiasi lėtai, be to, trūksta iniciatyvių lyderių. Ūkininkai anksčiau mesdavo akmenį atgal į ŽŪM daržą, sakydami, kad valdininkai tik propaguoja kooperaciją ir nesiima jokių realių skatinimo priemonių. Dabar žemdirbiai pripažįsta, kad padėtis išties yra pasikeitusi. O pieno supirkimo kooperatyvų požiūriu, pagalius į ratus esą kaišioja perdirbėjai, kurie suinteresuoti išlaikyti oligopolinę rinką ir primesti gamintojus skriaudžiančias kainas.

Nors ir netrūksta problemų, žemės ūkio kooperatyvų šalyje daugėja. ŽŪM pernai žemės ūkio kooperatyvais pripažino 26, o užpernai – 22 kooperatyvus. Jų veikla pati įvairiausia: vaisių, uogų ir daržovių sulčių gamyba, sandėliavimas ir saugojimas, grūdų auginimas, mėsos produktų gamyba, žalio pieno supirkimas, galvijų auginimas, sėklininkystė, paslaugų žemės ūkiui teikimas, įvairi didmeninė prekyba ir kita.

Daugiausia žemdirbių kooperatyvų yra Plungės, Šakių, Vilkaviškio, Jonavos rajonuose. Kaip pavyzdį kitiems ŽŪM nurodo žemės ūkio kooperatyvą „Vilkaviškio grūdai“, kuris vienija Suvalkijoje grūdines kultūras auginančius ūkius. „Kooperatyvas suinteresuotas savo narių ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimu, mokymusi. Jie vyksta į stažuotes Lietuvoje ir užsienio šalyse, diegia naujas technologijas, mokslo ir praktikos naujoves, bendradarbiauja vykdant mokslo tyrimus. Kooperatyvo nariai tapo tarsi viena didele šeima: atranda laiko drauge nuvykti į koncertus, spektaklius, aplankyti kitas šalis“, – teigė ŽŪM atstovai.

Idėją brandino ilgai

Šiomis dienomis įregistruotas dar vienas kooperatyvas „JUKagros“. Saulius Stirna, Kaišiadorių rajono ūkininkas, Lietuvos ūkininkų sąjungos Kaišiadorių skyriaus pirmininkas, vienas iš kooperatyvo steigėjų, neslėpė, kad kooperacijos idėją jis brandino 5–6 metus.

„Kartą net pabandėme be kooperatyvo veikti kartu. Mums pasisekė, tačiau ūkininkai yra atsargūs, jie nori naudos čia ir dabar, o ne skaičiuoti ir kantriai laukti, kas bus po kelerių metų. Tačiau dabar džiaugiuosi: susibūrėme tie ūkininkai, kurie nori dirbti kooperuotai, jų nereikėjo įtikinėti. Yra norinčiųjų ir daugiau, tačiau jie žada metus palūkėti ir pasižiūrėti, kaip kooperatyvui sekasi, toks jau tas lietuvių būdas“, – sakė S. Stirna.

Kaišiadorių rajono ūkininkas Saulius Stirna kooperacijos idėją brandino 5–6 metus. / „Kaišiadorių aidų“ nuotrauka

Vidutinis susikooperavusių ūkių dydis – 190 ha, tačiau „JUKagros“ jokiu būdu neatstumia ir smulkiųjų. „Matome, kad smulkusis ūkis turės didžiausią naudą, tad laukiami visi: ir turintys kelias dešimtis, ir kelis šimtus hektarų. Žinoma, tam tikri saugikliai yra sudėti: norintis tapti nariu, turi gauti dviejų esamų narių rekomendacijas, o įstojus reikalaujama, kad 60 proc. apyvartos būtų vykdoma per kooperatyvą. Čia kaip šeimoje: iš to paties dubens valgai ir tą patį kepalą duonos raikai“, – kalbėjo vienas iš kooperatyvo steigėjų.

Šiuo metu „JUKagros“ priklauso trijų – Jonavos, Ukmergės ir Kaišiadorių – rajonų 28 ūkininkai, kurių bendras valdomos žemės plotas – 4700 hektarų. Narių skaičių ketinama plėsti, siekiama, kad žemės plotas būtų ne mažesnis kaip 10 tūkst. hektarų. „Esu įsitikinęs, kad žemdirbių rankose turi būti ne tik žaliava, bet ir perdirbimas“, – kalbėjo S. Stirna.

Dauguma „JUKagros“ narių – augalininkai, tačiau yra ir keli mišrių ūkių savininkai. Kol kas prioritetas yra augalininkystės produkcija, tačiau ateityje ketinama pridėti ir gyvulininkystės ūkių pagamintą žaliavą ar galvijus. Naujojo kooperatyvo iniciatoriai apskaičiavo, kad jie galės supirkėjams pasiūlyti 10 tūkst. t grūdų, kelis tūkstančius tonų rapsų, o centralizuotai ketina pirkti trąšas, pesticidus ir sėklas.

„Pirkėjai vietoj kibiro grūdų galės gauti visą priekabą. Nauda bus ir kooperatyvui, nes galėsime derėtis dėl palankesnės grūdų kainos. Aišku, neprašysime 20 proc. didesnės, užteks ir 2 proc., sau keliame tikslą, kad administracija išsilaikytų iš gautų didesnių sumų, o žemdirbiai nepirktų brangiau ir neparduotų pigiau nei kiti“, – aiškino kaišiadorietis.

Pasak S. Stirnos, iš pradžių administraciją sudarys du darbuotojai: direktorius ir finansininkas. Direktorių kooperatyvas rinksis ne iš ūkininkų, kad jis nebūtų susijęs su firmomis.

Šnairuoja į perdirbėjus

Pieno supirkimo kooperatyvų požiūriu, pagalius į ratus esą kaišioja perdirbėjai, kurie suinteresuoti išlaikyti oligopolinę rinką ir diktuoti gamintojus skriaudžiančias kainas.

Žemės ūkio kooperatyvas „EKO tikslas“ Radviliškio rajone gyvuoja jau 11 metų ir vienija pienininkystės sektoriaus atstovus. Šiuo metu kooperatyvui priklauso 54 ekologiniai ūkiai. Direktorius Mindaugas Petkevičius teigė, kad su kooperacija sieti lūkesčiai pasiteisino 100 procentų. „Pasiteisino perkant mineralinius priedus ir įvairius ploviklius bei parduodant pieną“, – sakė M. Petkevičius.

„EKO tikslo“ vadovas nėra skaičiavęs, kokią ekonominę naudą per tuos metus gavo kooperatyvo nariai. „Matematiniai veiksmai nesudėtingi: už pieną Lietuvoje mokame brangiausiai, trečius metus laikomės geriausiai mokančių už pieną penketuke. Kooperatyvo nariai už pieną gauna 10–30 proc. daugiau, nei mokama kitur“, – kalbėjo direktorius.

Veiklos „EKO tikslas“ ir ateityje plėsti neketina, nes ji yra standartizuota. „Kol gerai sekasi tai, ką darome, dviračio išradinėti neketiname“, – patikino M. Petkevičius. Tiems, kurie mąsto apie kooperaciją, bet trepsi vietoje, „EKO tikslo“ vadovas linkėjo baimę padėti į šalį ir pasiėmus skaičiuotuvą atlikti tam tikrus skaičiavimus.

M. Petkevičius įsitikinęs, kad kooperatyvų tapatinimas su kolūkiu palengva traukiasi, žmonės pradeda suprasti naudą. „Tačiau didžiausias stabdys yra tai, kad žmonės mato, kaip supirkėjai žlugdo kooperacijos idėją. Ūkininkas pristato kelias tonas pieno, o kooperatyvas – kelis šimtus tonų. Ūkininkams, kurie per dieną pristato keturias tonas pieno, mokama brangiau nei kooperatyvams. Perdirbėjai, bijodami konkurencijos, žaidžia nešvarius žaidimus, siunčia ūkininkams žinią, kad susibūrę į kooperatyvą, jie gaus mažesnę kainą. Derybose pavieniai ūkininkai turi didesnę galią nei kooperatyvas. Ir čia jau turėtų iniciatyvos imtis šalies valdžia: patvirtinti teisingas pieno supirkimo taisykles ir neleisti jų diktuoti penkiems perdirbėjams“, – sakė „EKO tikslo“ vadovas.

Galimybė sustiprėti ir išlikti

ŽŪM atstovų tvirtinimu, kooperatyvai steigiami tam, kad kuo daugiau naudos turėtų jo nariai ūkininkai. Kooperacija mūsų šalies žemdirbiams, ypač smulkiesiems, yra svarbi. „Tai viena galimybių sustiprėti ir išsilaikyti rinkoje. Svarbu ir tai, kad pripažinti žemės ūkio kooperatyvai turi didesnes galimybes gauti paramą per investicines priemones, modernizuoti ir plėsti veiklą. Rinkos modeliai nuolat keičiasi ir ūkininkai turi būti lankstūs. Šiais laikais rasti rinką daug sunkiau, neužteka nunešti savo produkciją į turgų, todėl kooperacija yra tikrai perspektyvi“, – rašoma ŽŪM komentare.

ŽŪM iniciatyva prieš dvejus metus patobulinus Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymą, vis daugiau kooperatyvų pripažįstami žemės ūkio kooperatyvais. Sugriežtinti pripažinimo žemės ūkio kooperatyvu reikalavimai leidžia iš kitų ūkio sektorių kooperatyvų tiksliau išskirti žemės ūkio kooperatyvus, iš tikro atstovaujančius žemdirbių interesams. Pripažinto žemės ūkio kooperatyvo dauguma narių turi būti žemdirbiai. Toks kooperatyvas privalo daugiau kaip 50 proc. visos savo veiklos (produktų supirkimas, prekių pardavimas, paslaugų teikimas) vykdyti su kooperatyvo nariais.

„Kooperatyvai remiami pagal kelias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones. Kooperatyvams suteikiami papildomi atrankos balai, taikant didesnį paramos intensyvumą arba suteikiant kitas lengvatas. Kooperatyvų, kurių per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50 proc. pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, apmokestinamajam pelnui taikomas 5 proc. mokesčio tarifas, kai standartinis pelno mokesčio tarifas yra 15 procentų“, – rašoma ŽŪM komentare.

Žemės ūkio kooperatyvų nekilnojamasis turtas, kuris naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti, yra atleidžiamas nuo apmokestinimo. Ūkininkaujančių asmenų, kurie tuo pat metu yra ir kooperatyvo nariai, gaunamos išmokos, kurias skirstydamas pelną moka kooperatyvas, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.