Alkoholio perka mažiau, vartoja tiek pat
Lat­vi­jo­je nuo ko­vo mė­ne­sio bu­vo pa­di­din­ti al­ko­ho­lio ak­ci­zų ta­ri­fai, bet vis dar ne tiek, kad iš es­mės su­ma­žin­tų al­ko­ho­lio tu­ris­tų srau­tus į šią ša­lį iš Es­ti­jos ir Lie­tu­vos. Lat­vi­jos sie­ną bent jau Lie­tu­vos pa­sie­nio gy­ven­to­jai dėl ki­tų prie­žas­čių pe­rei­na re­čiau – daž­niau­siai pas lat­vius vyks­ta­ma įsi­gy­ti pi­ges­nio al­ko­ho­lio.

Estai ir lietuviai pernai buvo pagrindiniai Latvijos pasienio parduotuvių lankytojai. Estai 20 proc. šalyje suvartotų alkoholinių gėrimų kovo mėnesį pirko Latvijoje, kai 2017 metų gruodį latviška išgerto alkoholio dalis sudarė 60 proc., ir tai buvo švenčių išvakarėse. Latvijoje imta pirkti mažiau, kai ji nuo kovo 1 dienos padidino alkoholio akcizą.

Tokius skirtumus nustatė estų sociologinių tyrimų bendrovė „Kantar Emor“, atlikusi visuomenės nuomonių tyrimą.

Šiemet estai į Latviją alkoholio važinėjo rečiau, bet pirko jo didesniais kiekiais, todėl apyvarta liko panaši.

„Naujųjų metų išvakarėse Latvijoje buvo matomas alkoholinių gėrimų pardavimo pakilimas, bet jau kitą dieną jų buvo parduota maždaug 20 proc. mažiau“, – kalbėjo bendrovės vadovas Aivaras Voogas.

2017 metų rugpjūtį Latvijoje buvo nupirkta 15 proc. viso Estijoje suvartoto alkoholio. Tartu miesto ir šio rajono gyventojai Latvijoje nupirko apie 82 proc. šioje teritorijoje suvartoto alkoholio, o prieš metus – 6 procentus. Sociologai išsiaiškino, kad kovą sumažėjo žmonių, planuojančių dėl alkoholio važiuoti į Latviją.

Tyrimo duomenimis, pirkti alkoholio į Latviją iš Estijos važiuoja daugiausia 35–49 metų vyrai, gyvenantys pasienyje, gaunantys aukštesnes nei vidutinės pajamas.

„Kantar Emor“ ekspertės Katrin Miannste teigimu, šiemet 70 proc. 18–74 metų Estijos gyventojų Latvijoje jau pirko alkoholio, o labiausiai šis rodiklis svyravo nuo vasaros iki metų pabaigos. Apskritai, anot jos, alkoholio pardavimas mažėjo, tačiau tai labiausiai siejama su Estijos pietine ir pietvakarine dalimi, esančia Latvijos pasienyje. Kita vertus, estai į Latviją alkoholio važinėjo rečiau, bet pirko jo didesniais kiekiais, todėl apyvarta liko panaši.

Susikuria verslą

Šiemet nuo kovo lietuviškose parduotuvėse, esančiose prie Latvijos sienos, pradėjo dažniau lankytis Lietuvos pasienio regionų gyventojai. Biržų rajono Germaniškio, kurį nuo Latvijos Skaistkalnės skiria tik tiltas, vienos parduotuvės savininkė Kristina Kilienė „Lietuvos žinioms“ papasakojo, jog dabar pusės tūkstančio miestelio gyventojai čia nusipirkti alaus užsuka dažniau, negu traukia į Skaistkalnę, nors alus ten vis dar kiek pigesnis net ir pakėlus akcizus.

Bet nuo kovo Latvijoje panaikinta 2 litrų tara, ir anapus sienos prekiaujama daugiausia tokiu alumi, kurio stiprumas neviršija 6 laipsnių. Vienos iš trijų Germaniškio parduotuvių savininkė sakė, kad jos parduotuvė dirba ir sekmadieniais, ir per šventes, nes ji įsikūrusi prie pat valstybių sienos ir pagrindines pajamas jai duoda keliautojai, užsukantys įvairių prekių, kurioms nustatytas 15–20 proc., o ne 40–50 proc. antkainis, kaip didžiuosiuose prekybos tinkluose. „Mums svarbus kiekvienas pirkėjas, todėl neturime kada ilsėtis ar švęsti“, – sakė parduotuvės savininkė, kuri pakaitomis su partnere pati ir stovi prie prekystalio.

Akciziniuose sandėliuose ramiau

Lietuvoje metais anksčiau nei Latvijoje – jau nuo 2017 metų kovo – buvo drastiškai padidinti akcizai vynui, taip pat augo stipriųjų gėrimų ir alaus apmokestinimas. Pastarųjų dvylikos mėnesių Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys rodo, kad šįkart padidinus akcizus į Lietuvos rinką iš akcizinių sandėlių stipriųjų gėrimų buvo išleista 44 proc. mažiau, spirituoto vyno – 83 proc. mažiau, natūralaus vyno ar sidro – apie 45 proc. mažiau, alaus – apie 28 proc. mažiau.

Estai 20 proc. šalyje suvartotų alkoholinių gėrimų kovo mėnesį pirko Latvijoje, kai 2017 metų gruodį latviška išgerto alkoholio dalis sudarė 60 procentų.

„Akcizai augo nuo kovo 1 dienos, tada ir pradėjo kilti alkoholinių gėrimų kainos, todėl norėdami įvertinti akcizų pokyčio poveikį turėtume nagrinėti, kaip kito pardavimas po 2017 metų kovo“, – teigė Legalaus verslo aljanso prezidentas Romas Apulskis. Šiuos duomenis jis linkęs vertinti atsargiai, nes jiems įtaką esą daro šešėlinė rinka, kultūrinė aplinka, pasienio prekyba ir prekybininkų kauptos atsargos.

„Palyginę dabartinius duomenis su buvusiais prieš porą metų, pamatysime daugiau ar mažiau realų vaizdą – per dvejus metus natūralaus vyno pardavimo kritimas siekia 27 proc., stipriųjų gėrimų – 23 proc., alaus – 19 procentų“, – skaičiavo R. Apulskis. Anot jo, visa legalaus alkoholio rinka traukiasi jau kelerius metus iš eilės, ypač sudėtingi legaliam verslui buvo pastarieji metai.

Kaime pirkiniai tradiciniai

„Norėtųsi atkreipti dėmesį į kai kuriuos pokyčius. Neabejotina, kad spirituoto vyno rinka jau iš esmės sunaikinta, padidinus akcizus ji neatlaiko vadinamųjų alaus bambalių konkurencijos. Tačiau labiausiai gaila, kad net natūraliam vynui akcizas buvo padidintas beveik 2 kartus labiau nei alui ar kitiems gėrimams, todėl tai gali lemti ilgalaikes tendencijas ir kultūringo, vakarietiško alkoholio vartojimo įpročių atstūmimą“ – kalbėjo R. Apulskis.

Natūralaus vyno akcizas Lietuvoje šiuo metu siekia 1,64 euro už litrą – tai penktas pagal dydį vyno akcizo tarifas Europos Sąjungoje. Jis gerokai lenkia Lenkijos, Latvijos ir Estijos tarifus. Tuo metu beveik pusė Europos valstybių vyno apskritai neapmokestina akcizu.

Vis dėlto, kaip „Lietuvos žinios“ išsiaiškino Anykščių rajono Raguvėlės miestelyje, vietos gyventojai vienintelėje likusioje parduotuvėje, kaip ir anksčiau, perka daugiausia pigų 7,5 proc. alkoholio alų, o degtinę – dažniausiai iš „taškų“, kur ji 2–3 eurais pigesnė ir stiprina šio nelegalaus verslo savininkų bei šiek tiek – „pasiuntinukų“ biudžetą.

Ukmergės rajone, Taujėnuose, esančioje parduotuvėje pagrindinis vyrų pirkinys – pakuotė 7,5 proc. stiprumo alaus, kurio litrinis plastikinis butelis kainuoja 1,08 euro.

Alkoholinių gėrimų kainos Latvijoje ir Estijoje kovo 22 dieną, eurais

GėrimaiAlko 1000 (Latvija)Prisma (Estija)Maxima (Estija)SuPer Alko Eesti
Alus „A. Le Coq Premium“ (24 po 0,33 l)8,9918,3917,3914,39
Obuolių sidras (0,5 l)1,230,890,81,15
Degtinė „Viru Valge“ (0,5 l)5,589,598,899,79
Degtinė „Russian Standart“ (1 l)13,5938,923,9919,99
Romas „Bacardi Carta Negra“ (1 l)16,9927,928,9922,99
Romas „Captain Morgan“ (1 l)13,4921,9031,4931,05
Brendis „Ararat 5 Y.O“ (0,5 l)10,5914,9914,9914,99
Džinas „Crafters“ (0,5 l)5,3910,998,99,5
Konjakas „Hennessy XO“ (0,7 l)158,99190178139,99
Likeris „Jägermeister“ (0,7 l)11,4920,919,2917,99
Likerus „Vana Tallinn“ (0,5 l)8,2115,4911,3910,99
Tekila „Sierra Gold“ (0,5 l)10,5720,920,6916,99
Viskis „Ballantine's“ (0,7 l)12,9914,9915,9914,99

Šalltinis: „Postimees“

Alkoholinių gėrimų realizacijos iš akcizinių sandėlių pokytis

GėrimasPokytis per metus, proc.
Vyno gėrimai, sidras–45,6
Vynuogių vynas–44,6
Spirituotas vynas–83
Stiprieji gėrimai–44
Alus–28

Šaltinis: Valstybinė mokesčių inspekcija