Alkoholiniai gėrimai be laipsnių
Alaus ga­min­to­jai spro­gi­mu va­di­na ne­al­ko­ho­li­nio alaus par­da­vi­mo ten­den­ci­jas per pa­sta­ruo­sius pu­san­trų me­tų, nors įpras­tam al­ko­ho­liui jis ne­gre­sia. Ne­al­ko­ho­li­niai gė­ri­mai, ku­riuos ban­do­ma lai­ky­ti svai­ga­lų, to­kių kaip vy­nas, šam­pa­nas, al­ter­na­ty­va, ski­na­si ke­lią par­duo­tu­vių len­ty­no­se, bet daž­niau lie­ka kaip eks­po­na­tai.

Nealkoholinis alus – drąsiausiai populiarėjantis pakaitalas. UAB „Švyturys-Utenos alus“ teigia sudaranti 64,6 proc. šios rinkos. Bendrovės duomenimis, vien per praėjusių metų 8 mėnesius nealkoholinio alaus pardavimas, palyginti su įprasto alaus, padidėjo 54 proc., o lyginant su 2016 metais – 2,5 karto.

Nulis laipsnių – ne pokštas

Kalbama, jog nulis laipsnių aluje iš tikrųjų yra rinkodaros pramanas, esą bent laipsnį ar dalį jo turi visi rūgimo produktai. „Švyturio“ bendrovės atstovas Dainius Smailys tvirtina, kad nealkoholinis gėrimas gaminamas tarsi du kartus: iš pradžių išverdamas tikras alus, o paskui jis „nualkoholinamas“. Tai labai brangi procedūra, nes daug kainuoja ir įranga, ir gamybos procesui reikalingi membraniniai filtrai, kuriuos būtina dažnai keisti. Savikainą didina ir tai, kad nealkoholinio alaus pagaminama mažai. Esą todėl šio gėrimo kaina neretai nenusileidžia akcizu apmokestinto alkoholinio alaus kainai.

Skaičiuojama, kad iš 5 proc. alkoholio koncentracijos alaus litro kainos akcizas sudaro 43 centus. Taigi nealkoholinio alaus gamybos technologijos modernumui tenka iš tiesų nemenka dalis. Ar ji atperka pastangas – kitas klausimas. Viename prekybos centre yra nemažas nealkoholinio alaus skyrelis. Jame sustatytiems gėrimams taikoma 30 proc. nuolaida. Tai menkai patvirtina pranešimus apie sparčiai populiarėjantį nealkoholinį alų, vyną ar šampaną.

Plačiai naudojamos kelios nealkoholinio alaus gamybos technologijos. Pagal vieną jų alui tiesiog neleidžiama surūgti, todėl iš tikrųjų tai nėra alus arba alus, turintis bent 1 proc. alkoholio.

Nebūtinai alus

Gegužės pradžioje apie nealkoholinių gėrimų populiarėjimą skelbė ir „Kalnapilio-Tauro grupė“. Jai tenka 7,5 proc. Lietuvos nealkoholinio alaus rinkos, kita dalis – „Vilniaus alui“ ir mažesniems gamintojams bei importuotojams.

„Kalnapilio-Tauro grupės“ nealkoholinių gėrimų pardavimas per metus paaugo 8,5 proc., tačiau bendrovė itin daug dėmesio nealkoholiniam alui neskiria. Labiau orientuojasi į „Pepsi“ grupės gėrimų, vaisvandenių pardavimą, alaus eksportą.

„Kurdami nealkoholnį alų pirmiausia galvojome apie šiuolaikiškus, aktyviai gyvenančius žmones. Nealkoholinis alus nekuria barjerų ir neriboja laisvalaikio. Kryptingai dirbome norėdami parodyti, kad nealkoholinis alus yra pasirinkimas tų žmonių, kurie trokšta atsigaivinti alumi ir sudaužti bokalais su gera kompanija, tačiau nenori alkoholio“, – aiškina alaus gamybos bendrovės rinkodaros vadovas Andrius Bagdzevičius.

Maisto ekspertai giria naudingas nealkoholinio alaus savybes, simboliškai vadina jį sportininkų ir besilaukiančių moterų gėrimu. Kiti teigia, jog nealkoholinis alus, vynas ar koks kitas gėrimas, kuris paprastai turi „laipsnių“, yra tiesus kelias pereiti prie alkoholinių analogų sulaukus nuo šių metų įsigaliojusio įstatymo nustatytos pilnametystės.

Nealkoholinio alaus dalis alaus rinkoje, proc.

MetaiViso alaus dalis
20140,8
20151
20161,2
20172
2017–083,1

Šaltinis: „Švyturys-Utenos alus“