Alaus pakuočių ribojimas – pralaimėjimas iškart 3 frontuose
Po­li­ti­kai ir to­liau ban­do su­dė­tin­gas, gi­liai įsi­šak­ni­ju­sias prob­le­mas spręs­ti leng­viau­siu, ta­čiau vi­siš­kai ne­efek­ty­viu bū­du – drau­di­mais ir ri­bo­ji­mais. Da­bar siū­lo­ma draus­ti pils­ty­ti stip­rų alų į di­des­nes kaip 500 ml pa­kuo­tes. Gai­la, bet da­lis į svars­ty­mus įsi­trau­ku­sių po­li­ti­kų, pa­tys to ne­su­vok­da­mi, tam­pa rin­kos per­da­li­ji­mo ko­vų da­ly­viais.

Blaivybė – 1 pralaimėjimas

Akivaizdu, kad dėl naujosios akcizų politikos išlošė stipriųjų gėrimų gamintojai – jų pardavimas sumažėjo menkai. Jei bus įgyvendinti dabartiniai pasiūlymai, Lietuvoje vartojamas alkoholis tik stiprės, nors jau dabar pagal šį rodiklį esame Rusijos, o ne Europos dalis.

„Gaila, bet dalis politikų, patys to nesuvokdami, tampa alkoholio rinkos perdalijimo kovų dalyviais.“

Ne paslaptis, kad dalis Lietuvos vartotojų alkoholinius gėrimus renkasi vien pagal kainą. Ir šie žmonės savo įpročių nekeis. Smarkiai apribojus alaus pakuotes degtinė jiems taps dar patrauklesnė.

Kodėl 7,5 proc. stiprumo alus litriniame butelyje politikams yra didesnis blogis nei penkis kartus stipresnė degtinė dviejų litrų butelyje? Sunku įžvelgti tokios „blaivinimo“ politikos nuoseklumą.

Ekonomika ir aplinkosauga – 2 pralaimėjimas

Pasiūlymų įgyvendinimas turės ir ekonominių padarinių. 2017 metais į alaus rinką išleista apie 80 mln. 1 litro PET pakuočių. Jeigu staiga nepadidės degtinės suvartojimas, o tai mažai tikėtina, išleidžiamų PET alaus pakuočių padaugės 50 procentų.

Kadangi Užstato sistemos administratorius (USAD) ketina surinkti iki 95 proc. pakuočių, mūsų aplinkoje kasmet liks daugiau kaip milijonas plastikinių pakuočių. Be to, vien papildomų pakuočių sutvarkymas užstato sistemoje alaus gamintojams kainuos mažiausiai 1,2 mln. eurų.

Tikėtina, jog visi didieji aludariai, turintys skardinių pakuočių linijas, didelę dalį PET pakuočių pakeis į skardines. Ir tai bus naudinga pasauliniams skardinių pakuočių tiekėjams, tačiau labai nuostolinga mažiesiems aludariams bei Lietuvos PET ruošinių gamintojams. Taip dar vieną smūgį patirs silpnųjų alkoholinių gėrimų gamintojai, nes jų produkcija brangs, o tai spartins infliaciją ir keis alkoholio vartojimo įpročius, bet tikrai ne jo kiekį.

Dėl šios pataisos dar kartą pabrangs alus ir santykinai atpigs stiprūs alkoholiniai gėrimai, todėl ji naudinga tik stipraus alkoholio pramonei bei „šešėliui“. Be to, kol kas nepateikta jokių įrodymų, kad svarstomi pakuotės ribojimai nors kiek sumažins alkoholio vartojimą probleminėse grupėse. Neaišku, kuo remiantis kuriamas įstatymas ir kaip bus matuojama jo nauda. Tuo metu papildomi nuostoliai ir sąnaudos pramonei, vartotojams bei aplinkai – akivaizdūs.

Tarptautinė politika – 3 pralaimėjimas

Reikėtų nepamiršti ir europinės politikos. Ankstesni taros mažinimo įstatymai sulaukė Europos Komisijos (EK) perspėjimo ir grasinimų pažeidimo byla. Tačiau tuomet Lietuvos aludarių gildija tikėjo tokios priemonės būtinybe (2,5 litro stipraus, net 9,5 proc. stiprumo, alaus pakuotės tikrai diskreditavo visą alaus pramonę) ir, bendradarbiaudama su Seimo Sveikatos apsaugos komitetu, Ūkio bei Sveikatos ministerijomis, teikė argumentus, kuriais pavyko įtikinti Europos Komisiją ir apsiginti. Neabejojama, kad EK reakcijos sulauksime ir šįkart, juolab jog nėra sprendimą galinčių pagrįsti skaičių bei faktų. O Lietuvos aludariai (kaip ir Europos aludarių asociacija) šįsyk laikysis priešingos pozicijos.

Taigi svarstomas įstatymas kertasi su Lietuvos blaivinimo ketinimais, neturi ekonominio pagrindo, negana to, gali lemti Europos Komisijos nuobaudą. Tad kam to reikia ir kas iš viso to laimės? Tik – kitų alkoholinių gėrimų gamintojai ir importuotojai.

Norėtųsi atkreipti dėmesį į Remigijaus Žemaitaičio siūlomą pataisą, kuri tikrai prasilenkia su blaiviu protu. Jis ragina stipresnį nei 6 proc. alų pilstyti į 0,2, 0,3 ir 0,35 litro pakuotes, o, pavyzdžiui, vyną, kuris yra vidutiniškai dvigubai stipresnis gėrimas, – į kokio nori dydžio pakuotes, įskaitant ir tą pigųjį vyną, kuris dabar parduodamas 3 litrų dydžio kartoninėse pakuotėse. Suprantama, Seimo narys labiau mėgsta vyną, tačiau kaip Lietuvai padės tokia arši kova su alumi, turint galvoje, kad vynuogės mūsų krašte neauga, o alaus pramonė suvartoja visus šalies ūkininkų išaugintus salyklinius miežius, ką jau kalbėti apie gamybą, tuos pačius Lietuvoje perkamus butelius. Alaus pramonė sukuria Lietuvoje produktą ir dar eksportuoja, tuo metu visas vynas ir nemaža dalis spiritinių gėrimų kuria vertę tik importuojančioms įmonėms.