Agresyviai siūlantiems paslaugas gresia milijoninės baudos
Jau ta­pę įpras­ta, kad vos įstei­gus įmo­nę jos ad­re­su pa­si­pi­la skam­bu­čiai ir e. laiš­kai, siū­lan­tys pa­slau­gas, daž­niau­siai – aps­kai­tos ir ban­ki­nes. Nors to­kie pa­siū­ly­mai nau­jam vers­lui ga­li bū­ti nau­din­gi, jas siun­čian­čios įmo­nės pa­pras­tai pa­žei­džia įsta­ty­mą, nes ne­tu­ri iš anks­to gau­to as­mens su­ti­ki­mo. Keis­ti tie­sio­gi­nės rin­ko­da­ros pra­kti­ką ga­li pa­ska­tin­ti nau­ja­sis reg­la­men­tas, ku­ris, tie­sa, gins tik fi­zi­nių as­me­nų duo­me­nų ap­sau­gą, ta­čiau di­de­lė­mis bau­do­mis pri­mins prie­vo­lę gau­ti as­mens su­ti­ki­mą prieš siun­čiant sa­vo pa­siū­ly­mus.

Paštu, telefonu arba kitokiu tiesioginiu būdu asmenims siūlomos prekės ar paslaugos, net teiravimasis nuomonės dėl siūlomų prekių arba paslaugų Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme įvardijama kaip tiesioginė rinkodara. O pagal Elektroninių ryšių įstatymą, naudoti elektroninių ryšių paslaugas tiesioginės rinkodaros tikslu leidžiama tik gavus išankstinį fizinio ar juridinio asmens sutikimą.

Asmens sutikimas dalyvauti tiesioginėje rinkodaroje turi būti gaunamas iš anksto ir kitais būdais, o ne kreipiantis į jį telefonu ar e. paštu.

Taigi, kaip dienraščiui išaiškino Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI), tiesioginės rinkodaros pasiūlymų siuntimas e. paštu, SMS žinutėmis ar skambinimas telefonu, nesant išankstinio sutikimo ir nesant išimties, laikomas pažeidimu. Vis dėlto tai nesulaiko nei stambių šalies komercinių bankų, nei smulkių buhalterinių įmonių nuo skubaus prisistatymo ką tik įsteigtai įmonei.

Baudos drastiškai didės

Šiuo metu baudos už asmens duomenų apsaugos pažeidimus, kaip pažymėjo inspekcija, nedidelės. Baudos asmenims yra 150–580 eurų, už pakartotinį pažeidimą – nuo 550 iki 200 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims jos siekia 300–1150 eurų, o už pakartotinai padarytus nusižengimus – nuo 1100 iki 3000 eurų. Baudų dydis numatytas Administracinių nusižengimų kodekse.

Kai kurios baudos nuo šių metų gegužės 25 dienos radikaliai keisis. Įsigalios Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), kuris taps pagrindiniu asmens duomenų apsaugą reguliuojančiu įstatymu tiek Lietuvoje, tiek visose ES valstybėse narėse. Tiesa, naujasis reglamentas numato gerokai didesnes baudas tik už netinkamai tvarkomų fizinių, bet ne juridinių asmenų asmens duomenis. Pastarųjų duomenis ir toliau reglamentuos Elektroninių ryšių įstatymas.

VDAI nurodė, kad pagal naująjį reglamentą duomenų valdytojams – įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ir kitiems asmenims, tvarkantiems asmens duomenis profesiniai tikslais – už asmens duomenų apsaugos pažeidimus grės iš tiesų didelės baudos. Jos gali siekti iki 2–4 proc. ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos, arba iki 10–20 mln. eurų. Taigi bent fiziniams asmenims įmonės turės atsargiau taikyti tiesioginę rinkodarą. Paštu, telefonu arba kitokiu tiesioginiu būdu asmenims siūlomos prekės ar paslaugos, taip pat teiravimasis nuomonės dėl siūlomų prekių ar paslaugų yra pažeidimas, jeigu įmonė neturi išankstinio asmens sutikimo.

Kaip įmonės gauna duomenis

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė sakė, kad agresyvi buhalterinių įmonių rinkodara signalizuoja apie jų neprofesionalumą.

„Buhalterines paslaugas teikiančias įmones galima suskaidyti į dvi kategorijas. Vienos įmones į šią veiklą žiūri kaip į profesinę veiklą ir geriau pasirinks mažiau uždirbti, bet elgsis etiškai, o kitoms įmonėms tai yra verslas: jos siekia pritraukti klientų, vykdo agresyvią rinkodarą, reklamuoja paslaugas, kurių realiai neteikia. Tikrai tokių yra, ir mes nuo šito mazuto šaukšto neišsigelbėsim. Būtų džiugu, jei joms pradėtų skirti baudas“, – sakė pašnekovė.

Ji pabrėžė, kad tokią agresyvią rinkodarą taikančios buhalterinės įmonės paprastai net neturi savo srities specialistų – esą jose dirba ne buhalteriai, o geriausiu atveju ekonomistai, teisininkai. Todėl įnirtingas savo paslaugų siūlymas yra veikiau ženklas, kad tai – ne pati geriausia įmonė tvarkyti buhalterijai.

„Reikėtų atsargiai laikytis nuo tokių siūlytojų, nes šie žmonės pažeidinėja teisės aktus – jie nežino, kokie teisės aktai yra taikomi jų pačių veiklai. Apskritai gerų buhalterių Lietuvoje nėra daug ir pas juos pakliūti nėra taip paprasta – jie turi klientų eiles“, – pažymėjo D. Čibirienė.

Tiesioginės rinkodaros pasiūlymų siuntimas e. paštu, SMS žinutėmis ar skambinimas telefonu, nesant išankstinio sutikimo, laikomas pažeidimu.

„Lietuvos žinių“ duomenimis, šalyje veikiantys komerciniai bankai tam tikrais atvejais jau kitą dieną po įmonės įkūrimo siunčia e. laiškus. Pavyzdžiui, SEB bankas pasveikindavo įmonę laišku, kurio pavadinimas skelbia „Pasinaudokite pasiūlymais sėkmingai verslo pradžiai“. Tokius laiškus bankas siuntė dar praėjusių metų gruodžio mėnesį. Tačiau SEB banko atstovė žiniasklaidai Jovita Bazevičiūtė dienraščiui teigė, kad pasiūlymų SEB banko vardu naujai įsteigtoms įmonėms nesiunčia, nors tai anksčiau darė, o šiuo metu esą nagrinėja tokių pasiūlymų teikimo teisines galimybes.

Tuo tarpu banko „Luminor“ komunikacijos vadovė Giedrė Bielskytė informavo, kad jaunoms ir naujai įsteigtoms įmonėms bankas pateikia specialių pasiūlymų, pavyzdžiui, pasinaudoti programėle „Įkurk verslą“, atsidaryti sąskaitą nuotoliniu būdu, nemokamų kasdienių verslo paslaugų krepšelį naujai įsteigtoms įmonėms, ir pan. Informaciją apie naujai įsiteigtas įmones bankas gauna iš viešai prieinamų Registrų centro reguliariai teikiamų informacinių leidinių. „Informacija apie naujai besisteigiančias įmones mums yra aktuali ir mes ją stebime“, – sakė ji.

Asmenys skundžiasi

VDAI dienraštį informavo, kad paslaugas siūlančios įmonės daugeliu atvejų nurodo, jog kontaktinę informaciją tiesioginei rinkodarai vykdyti gauna iš tokių šaltinių kaip interneto svetainės, socialinių tinklų paskyros arba ji generuojama atsitiktinai.

„Labai dažnai bendrovės, dėl kurių veiklos skundžiasi asmenys, nurodo, kad telefono numeris generuojamas atsitiktinai, automatiniu būdu, gaunamas iš viešų šaltinių, tačiau net ir toks būdas nėra teisėtas, jeigu nėra gautas asmens sutikimas, kad jis nori gauti reklaminius pasiūlymus“, – pabrėžė VDAI Informacijos ir technologijų skyriaus vyriausioji specialistė Raminta Sinkevičiūtė-Šečkuvienė.

Kai žmonėms nepavyksta susitarti su tiesioginės rinkodaros platintojais, jie turi galimybę kreiptis į inspekciją su skundu. 2017 metais ši iš viso išnagrinėjo 490 skundų, iš jų 96 buvo dėl tiesioginės rinkodaros, neišskiriant, ar skundėsi juridiniai ar fiziniai asmenys. 26 atvejais nustatyta pažeidimų ir įmonėms, netinkamai tvarkiusioms asmens duomenis tiesioginės rinkodaros tikslu, skirtos baudos.

„Kalbant apie sutikimą gauti tiesioginės rinkodaros pasiūlymus, neretai pasitaiko ir tokių atvejų, kad žmogus sutikimą yra davęs, tačiau tai darė nesigilindamas, be to, yra apskritai pamiršęs apie tai, – pažymėjo R. Sinkevičiūtė-Šečkuvienė. – Nepaisydamas to, žmogus gali pats kreiptis į įmonę ir, jeigu tokį sutikimą buvo davęs, paprašyti jį panaikinti. Taip pat ir tuo atveju, jeigu sutikimas nebuvo duotas, žmogus gali išreikšti savo pageidavimą, kad jam reklaminiai pasiūlymai daugiau nebūtų siunčiami.“

Užsisako duomenis

Paslaugų pasiūlymai, neretai prasidedantys sveikinimu įsteigus įmonę, perša mintį, kad kontaktinius duomenis paslaugų teikėjai operatyviai gauna iš Registrų centro, kuris registruoja naujus juridinius asmenis. Tačiau tai yra tiesa tik iš dalies.

Registrų centro atstovė spaudai Kristina Petrošienė paaiškino, kad teisės aktai įpareigoja Registrų centrą skelbti informaciją apie naujai įregistruotus juridinius asmenis kasdien atnaujinamame nemokamame e. leidinyje. Tačiau jame skelbiamas tik juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, įmonės kodas, paskirto vadovo vardas ir pavardė.

„Neatmesčiau galimybės, kad informacijos teikimo verslu ar tam tikrų paslaugų teikimu užsiimančios įmonės periodiškai patikrina šiame leidinyje pasirodančius naujus pavadinimus ir vėliau įsigyja jų kontaktinę informaciją, pavyzdžiui, e. pašto adresus, telefono numerius, Registrų centro e. savitarnoje arba galbūt kreipiasi tiesiogiai į įmones jų viešai skelbiamais buveinių adresais ir pasiūlo savo paslaugas. Tai kiekvienam prieinama informacija, kurią pasistengę gali surinkti ir patys paslaugų teikėjai, – svarstė K. Petrošienė. – Tad visiškai tiksliai pasakyti, kaip ką tik įregistruotų juridinių asmenų kontaktiniai duomenys patenka jiems nedelsiant paslaugas pasiūlančioms įmonėms, deja, neįmanoma – matyt, kiekvienas atvejis yra individualus, o duomenys gaunami iš įvairiausių šaltinių.“

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad Juridinių asmenų registro duomenys, įskaitant kontaktinius duomenis, yra vieši, o už tinkamą duomenų naudojimą atsakingi patys juos įsigyjantys subjektai.

Registrų centras, kaip pridūrė pašnekovė, sudaro ir sutartis dėl nuolatinio duomenų teikimo, kai įmonė moka abonementinį mokestį už Juridinių asmenų registro duomenų teikimą ir jais naudojasi sutartyje numatytais tikslais, „kurie yra teisėti ir apibrėžti“.