6 patarimai: kaip sutaupyti Kalėdoms ir šildymo sąskaitoms
Šal­tą­jį se­zo­ną daž­niau­siai pa­si­tin­ka­me su jau par­uoš­tu są­ra­šu – pa­si­rū­pin­ti žie­mi­nių dra­bu­žių ei­lu­te, įsi­gy­ti (ar su­sit­var­ky­ti) mi­nu­si­nę tem­pe­ra­tū­rą at­lai­ky­sian­čius ba­tus, pa­keis­ti au­to­mo­bi­lio pa­dan­gas ir pa­sku­ti­nei mi­nu­tei ne­pa­lik­ti Ka­lė­di­nių do­va­nų.

Visgi sąskaitas už šildymą dažnai norime „nustumti“ iki paskutinės mokėjimų dienos. Viena opiausių problemų – taip nepavyksta susiplanuoti tikslaus išlaidų augimo. Įžvalgomis apie tai, kur dažniausiai klystame, atėjus šaltmečiui, pranešime spaudai dalijasi ekonomistė Jekaterina Rojaka ir mokesčių platformos „Viena sąskaita“ produkto vadovė Julija Matutienė.

1. Vengti impulsyvių pirkinių

Kaip pastebi ekonomistė Jekaterina Rojaka, šaltmečiu nusprendę pradėti taupyti, nesunkiai „paslystame“ su impulsyviais pirkiniais: „Atšalus orams, prekybos centruose pristatomos naujos drabužių kolekcijos, atsiranda viliojantys pasiūlymai dalyvauti įvairiuose prabangiuose renginiuose; taip pinigai, skirti apmokėti šildymo sąskaitoms, išleidžiami malonumams. Net jei pajamos šaltmečiu paauga, su jomis pasielgiama neracionaliai – neretas mėgsta „atšvęsti“, įsigyjant naują išmanųjį telefoną ar geresnį automobilį.“

2. Nustatyti, kiek skiriate pramogoms

Pasak ekonomistės, planuojant asmeninį biudžetą šildymo sezonui, reikia paskaičiuoti, kokią jo dalį galite skirti pramogoms, laisvalaikio išlaidoms ir jos griežtai laikytis. „Dažnai žmonės nė nenutuokia, kiek kam išleidžia. Svarbu kontroliuoti savo finansus, kad vėliau nepatektumėte į aklavietę. Pasidavus impulsyviems pirkiniams ir pritrūkus pinigų mokesčiams, prasideda delspinigių skaičiavimas, kartais griebiamasi ir greitųjų kreditų, kad šie padėtų užlopyti skolas. Visgi vėliau kyla dar didesnių problemų su pinigų grąžinimu“, – sako J. Rojaka.

3. Šildymui ruoštis metus

Ekonomistės J. Rojakos teigimu, kainų už šildymą augimui reikėtų ruoštis iš anksto, geriausia – išlaidas tolygiai suplanuoti per visus metus. „Visiems gerai žinoma patarlė, kad rogutes reikia ruošti vasarą. Panašiai ir su mokesčiais už šildymą. Turėti juos mintyje verčiau ištisus metus – ir vis atsidėti santaupų. Aišku, vasarą labiau rūpi atostogos ir kelionės, visgi, kad šildymo sezono pikas nebūtų skausmingas, reikalingas pasiruošimas. Bent rudenį, kol sąskaitos dar nebūna itin didelės, pravartu atsidėti daugiau lėšų viduržiemiui. O geriausia – susimąstyti apie pastato renovavimą, vietinės katilinės patalpų sandarumą, galimybę reguliuoti šilumą bute. Visa tai leidžia gerokai sumažinti sąskaitas už šildymą“, – pataria ekonomistė.

4. Peržvelgti praėjusių metų išlaidas

Pasak mokesčių platformos „Viena sąskaita“ produkto vadovės Julijos Matutienės, norint patogiai susiplanuoti, kada sąskaitos už mokesčius bus didžiausios, pravartu įsivertinti, kaip kito išlaidos praėjusį šaltąjį sezoną. Tai leis nusimatyti išlaidų augimą ir šalčiausių žiemos mėnesių nepasitikti su įtampa.

„Kaip matome iš klientų komunalinių mokesčių statistikos – kurią sekti jie gali ir patys – sąskaitos už šildymą prasideda jau nuo spalio mėnesio, o piką pasiekia vasario, kartais net kovo mėnesiais. Štai 2017-ųjų spalį komunalinių mokesčių vidurkis buvo kiek daugiau nei 80 eurų, o 2018-ųjų kovą – beveik 135 eurai. Vadinasi, norint tinkamai pasiruošti šildymo sezono pikui, pravartu jau dabar atsidėti daugiau lėšų – jei to nedarėte ištisus metus“, – mokesčių statistiką apžvelgia J. Matutienė.

5. Asmeninio biudžeto planavimas

Siekiant išvengti įtampos dėl išaugusių komunalinių mokesčių, galioja viena pagrindinė taisyklė – protingas asmeninio biudžeto planavimas. Svarbu atsakingai apgalvoti nuolatines išlaidas – kiek pinigų skirsite komunaliniams mokesčiams, jų pikui, taip pat paskaičiuoti, kiek vidutiniškai išleidžiate maistui ir kurui. Likusi dalis tektų laisvalaikiui, pramogoms, įvairiems pirkiniams. J. Matutienės teigimu, asmeninio biudžeto, ypač komunalinių išlaidų planavimas tik iš pirmo žvilgsnio atrodo sudėtingai.

„Skaitmenizacijos amžiuje valdyti asmeninius finansus galite per išmanias programėles ar platformas – taip lengva ne tik sekti savo pinigų judėjimą – įplaukas ir išplaukas – bet ir matyti statistiką, pavyzdžiui, kiek įprastai išleidžiate maistui, kiek galite sau leisti pramogoms, ar kiek šaltmečiu atseikėjate mokesčiams. Tai padeda auginti finansinę atsakomybę, išvengti įtampos, galiausiai, daugiau laiko skirti kokybiškam poilsiui, o ne buities rūpesčiams“, – pataria „Vienos sąskaitos“ produkto vadovė.

6. Ko galite atsisakyti

Vis dėlto, jei matome, kad šildymo sezono pikui pasiruošti nespėsite, patartina apsvarstyti, kokių poreikių galite neskausmingai atsisakyti. Pasak ekonomistės J. Rojakos, greičiausiai teks mažinti išlaidas pramogoms, tačiau tai nereiškia, kad turite visai atsisakyti turiningo poilsio.

„Norėdami praleisti laisvalaikį taupiau, lietuviai galėtų imti pavyzdį iš kaimynų šiaurėje – štai, pavyzdžiui, norvegai lauke praleidžia bent 10 valandų per savaitę – eina pasivaikščioti, kai geresnis oras – važinėja su dviračiu, kartu su šeima pramogauja gryname ore. Tokie užsiėmimai – ne tik atsipalaidavimas žmogui, bet ir jo piniginei“, – apibendrina J. Rojaka.