5 patarimai politikams: kaip nebegąsdinti užsienio investuotojų
Už­sie­nio ka­pi­ta­lo įmo­nių va­do­vai tu­ri ką pa­tar­ti Lie­tu­vos po­li­ti­kams. Stam­biau­sius ir ak­ty­viau­sius in­ves­tuo­to­jus į Lie­tu­vos eko­no­mi­ką vie­ni­jan­čios aso­cia­ci­jos „In­ves­tors‘ Fo­rum“ at­lik­tas ty­ri­mas at­sklei­džia, kad pa­sta­rą­jį pus­me­tį smu­kęs Lie­tu­vos in­ves­tuo­to­jų pa­si­ti­kė­ji­mo in­dek­sas šių me­tų pra­džio­je kiek pa­ki­lo. Vis dėl­to, že­mas po­li­ti­nis sta­bi­lu­mas ir de­mog­ra­fi­niai iš­šū­kiai lie­ka vie­ni svar­biau­sių in­ves­tuo­to­jų op­ti­miz­mą slo­pi­nan­čių veiks­nių. Pa­tei­kia­me 5 vers­lo pa­ta­ri­mus po­li­ti­kams.

Vis dėlto, žemas politinis stabilumas ir demografiniai iššūkiai lieka vieni svarbiausių investuotojų optimizmą slopinančių veiksnių.

Nuo 2014 m. vykdomo, dvyliktą kartą atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indeksas (LIPI) ketvirtąjį šių metų ketvirtį buvo 1,23 balo (iš 2 galimų) ir buvo šiek tiek aukštesnis palyginti su 2017 m. pabaiga, kai indeksas siekė vos 1,216 balo. Užsienio kapitalo įmonės svarbiausiais šalies pranašumais tradiciškai laiko puikiai išvystytą telekomunikacijų ir transporto infrastruktūrą, tačiau pasitikėjimo indekso kilimą jau ne pirmą ketvirtį iš eilės stabdo požiūris į politinę aplinką.

Stabilumas

Tyrimo duomenimis, didesnė dalis, 63 proc. investuotojų politinį stabilumą vertina prastai arba vidutiniškai. Dauguma, 89 proc., respondentų artimiausiu metu nesitiki teigiamų pokyčių šioje srityje, o trečdalis, 32 proc., apklaustųjų mano, kad stabilumo lygis ir toliau mažės.

„Matyti, kad investuotojų optimizmas vėl pamažu kyla. Užsienio kapitalo įmonės reiškia norą toliau kurti pridėtinę vertę Lietuvoje, daugelis jų planuoja steigti naujų darbo vietų, kelti atlyginimus darbuotojams. Tad siekdama toliau gerinti investicinį klimatą, valstybė dabar turėtų įrodyti esanti atvira dialogui, stabili ir nuspėjama. Deja, to kaip tik labiausiai ir trūksta – diskusijos apie išankstinius rinkimus, prieštaringos įstatymų leidimo iniciatyvos vietoje būtinų reformų, neigiami politikų komentarai verslo atžvilgiu pasauliui siunčia prastą signalą ir verčia investuotojus atsargiau vertinti perspektyvas plėsti veiklą Lietuvoje“, − komentuoja Rolandas Valiūnas, asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas.

Švietimo sistema

Tyrimo duomenimis, siekdama gerinti verslo aplinką ir investicinį klimatą, valstybė didžiausią dėmesį turėtų skirti švietimo sistemai tobulinti. Net 73 proc. investuotojų įsitikinę, kad jai būtinos reformos, siekiant užtikrinti šiuolaikinės darbo rinkos poreikius atitinkančių kvalifikuotų darbuotojų rengimą.

Pirmojo 2018 m. ketvirčio LIPI tyrimo duomenys atskleidžia, kad vis ryškesnis iššūkis verslui tampa kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Daugiau nei 9 iš 10 apklaustųjų įsitikinę, kad kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla Lietuvoje nepakankama. „Šis iššūkis sisteminis: jį lemia tiek švietimo sistema, nepajėgi aprūpinti darbo vietų kūrėjų reikiamos kvalifikacijos specialistais, tiek ir dideli mokesčiai darbo jėgai, ribojantys šalyje veikiančių įmonių galimybes konkuruoti dėl perspektyviausių talentų su užsienio bendrovėmis“, − komentuoja R. Skyrienė.

Mokesčiai

Kitos investuotojų lūkesčius neigiamai veikiančios sritys – tai verslo reguliavimas ir įmonėms tenkanti mokesčių bei administracinė našta. Net 93 proc. apklaustųjų neigiamai arba vidutiniškai vertina verslo reguliavimo efektyvumą Lietuvoje. Ketvirtadalis, 23 proc., respondentų mano, kad dėl administravimo naštos ir sudėtingumo šalies mokesčių sistema nėra efektyvi.

Darbo jėgos apmokestinimas. Daugiau nei du iš trijų respondentų teigia, kad darbuotojams ir darbdaviams tenkantys mokesčiai yra vienas svarbiausių verslo aplinkos iššūkių, ir nuo 2017 m. pabaigos taip manančių padaugėjo 36 procentiniais punktais.

Pasak jos, tyrimo respondentai linkę sutikti, kad biudžeto nuostoliai dėl mažesnių mokesčių darbo jėgai būtų kompensuojami kitomis mokestinėmis priemonėmis. Net 81 proc. investuotojų pritartų visuotiniam nekilnojamojo turto mokesčiui, jeigu mainais būtų sumažinta darbo jėgai tenkanti finansinė našta. Be to, 69 proc. sutinka, kad papildomoms įplaukoms į biudžetą surinkti galėtų būti svarstomas automobilių mokestis.

Institucijų efektyvumas

Atliekant tyrimą respondentų buvo paprašyta įvertinti ir valstybės institucijų, įmonių bei organizacijų veiklą. Iki šiol palankiausio investuotojų vertinimo sulaukdavęs Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas lyderio pozicijas užleido bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Požiūris į šios bendrovės veiklos efektyvumą nuosekliai gerėjo nuo pat 2017 m. pradžios, ir šiemet 76 proc. investuotojų ESO vertina gerai. Dideliu veiklos efektyvumu, respondentų nuomone, pasižymi ir Registrų centras (74 proc.), minėtas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (73 proc.). Prasčiausiai investuotojų vertinamos institucijos − vieną ryškiausių nuosmukių patyręs Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos bei Nacionalinė žemės tarnyba.

Darbo kodeksas

Apžvelgdami svarbiausius pastarųjų metų Lietuvos įvykius, investuotojai pabrėžė naujojo Darbo kodekso įvedimo svarbą. 43 proc. užsienio kapitalo įmonių įsitikinusios, kad atnaujintas darbo santykių reguliavimas daugiausiai padėjo kurti palankesnę verslo aplinką šalyje.