4 iš 10 valstybės ir savivaldybių įmonių vadovai pernai buvo susiję su partijomis
2017 me­tais ke­tu­ri iš de­šim­ties vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių val­do­mų įmo­nių va­do­vai bu­vo su­si­ję su par­ti­jo­mis, daž­niau­siai – su so­cial­de­mo­kra­tais, li­be­ra­lais ir kon­ser­va­to­riais, ro­do“T­rans­pa­ren­cy In­ter­na­tio­nal“ Lie­tu­vos sky­riaus (TILS) ana­li­zė.

Po Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimų stambiausių valstybės (VVĮ) ir savivaldybės valdomų (SVĮ) šimtukuose vyksta vadovų kaita. Pavyzdžiui, nuo 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimų vadovai pasikeitė 37-iose savivaldybių valdomose įmonėse. Nuo 2016 metų Seimo rinkimų vadovų kaita įvyko 27-iose valstybės valdomose įmonėse.

Pasak TILS, situacija iš esmės nesikeičia nuo ankstesnių Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimų. Kai kurių įmonių vadovai keičiasi po kiekvienų rinkimų, kartais – net po kelis kartus.

Tyrimas rodo, kad valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių valdybos taip pat nėra pakankamai atsparios politikų ir verslo įtakai. Tik retas valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės narys viešai praneša apie savo interesus, tai yra veiklas ir kitas aplinkybes, kurios gali paveikti jų sprendimus.

Rezultatai atskleidžia, kad įmonių valdybų nariams daugeliu atvejų neaišku, kaip reikėtų pranešti apie savo interesus ir kuriuo metu nusišalinti nuo valdyboje priimamų sprendimų.

Taip pat vertinta, kaip skaidriai bendrovės skirsto paramą. Tyrimo dalyvių teigimu, politikai siekia paveikti įmonių sprendimus dėl paramos skyrimo, ypač jei įmonės neturi aiškių paramos skyrimo kriterijų.

Tyrimą finansavo Šiaurės šalių ministrų taryba.