3 patarimai, kaip elgtis, kai patyrėte traumą kalnuose užsienyje
Sau­sį tris kar­tus pa­dau­gė­ja at­ve­jų, kuo­met už­sie­ny­je sli­di­nė­jan­tys žmo­nės pa­ti­ria rim­tus iš­šū­kius dėl svei­ka­tos ar ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų. Drau­di­kai at­krei­pia dė­me­sį, kad kas ket­vir­tą ap­sid­rau­du­sį sli­di­nė­ji­mo mė­gė­ją už­sie­ny­je iš­tin­ka trau­mos ar ne­lai­min­gi at­si­ti­ki­mai. De­šim­ta­da­lį vi­sų žie­mos lai­ko­tar­piu at­ly­gin­tų ke­lio­nės drau­di­mo ža­lų su­da­ro vai­kų su­sir­gi­mai ir su­si­žei­di­mai.

Draudikai įspėja, jog 28 proc. lietuvių slidinėdami patiria skirtingų vietų sutrenkimų, kaip teigia draudimo bendrovės attovas Vytautas Endrijaitis, tokį patį procentą sudaro ir sausgyslių traumos. O dažniausiai pasitaiko raiščių patempimai ir plyšimai.

17 proc. visų slidinėjant patirtų traumų sudaro rankos ir riešo kaulų lūžiai, 13 proc. – nugaros traumos. „Snieglentininkai dažniausiai susižaloja rankas, nugarą, o ypač – raktikaulį. Krentant dažniausiai atsiremiama rankomis arba krentama ant nugaros. Atkreipiame dėmesį, kad čiuožiant snieglente reikia itin saugoti čiurnas, jos būti standžiai įtvirtintos slidinėjimo batuose“, – teigė V. Endrijaitis.

Draudiko teigimu, slidininkai traumas patiria dažniau nei snieglenčių mėgėjai. Be to, statistika rodo, kad didžioji dalis patyrusių sužalojimus čiuožiant slidėmis – 25–35 metų amžiaus žmonės, leidžiantis snieglente paprastai susižeidžia taip pat jaunimas.

5 proc. visų kalnuose patiriamų traumų sudaro įsipjovimai ir žaizdos. Draudimo bendrovės duomenys rodo, kad žmonės dažnai įsipjauna į aštrų slidinėjimo inventoriaus kraštą arba įsiduria slidinėjimo lazdos smaigaliu. Pasak žalų eksperto, smulkių įsipjovimų atvejais lietuviai nėra linkę kreiptis į draudimą ir, kaip praktika rodo, slidinėjant dėl kiekvieno smulkaus sužeidimo neina pas gydytojus.

V.Endrijaitis atkreipė dėmesį, kad daugėja ir vaikų traumų kalnuose. „Ne tik patys vaikai, bet ir jų tėvai pervertina mažųjų slidininkų galimybes, todėl jie neretai patiria rankų ir kojų traumas. Netinkamai atsiremia ar nesuvaldo slidžių padėties. Vaikams sunkiau nei suaugusiems susikaupti, sukoncentruoti dėmesį, jie greičiau pavargsta, todėl to padariniai yra griuvimai, nusiridenimai. Taip pat praktika rodo, kad tėvai per greitai atsisako profesionalių instruktorių paslaugų, kurie moko ir prižiūri vaikų elgesį trasoje. Dažnai šio vaidmens imasi patys, tuomet daugiau sutaupo, tačiau labiau rizikuoja atžalų sveikata“, – sakė žalų ekspertas.

Taip pat pasitaiko atvejų, kai užsienyje stipriai susižeidžia ar patenka į ligoninę kartu su mažamečiu vaiku atostogaujantis vienintelis suaugęs keliautojas. „Tokiais atvejais iš Lietuvos tenka operatyviai skraidinti kitą šeimos narį, kuris pasirūpintų be suaugusiųjų priežiūros likusiu vaiku“, – teigė draudikas.

Pasak draudimo bendrovės atstovo, sveikatos problemos slidinėjant dažniausiai užklumpa labiausiai Lietuvos šeimų pamėgtuose Italijos ir Austrijos kurortuose. Juose užfiksuojama daugiau nei pusė visų nelaimių ir traumų, įvykusių slidinėjant. Italijoje mūsų šalies turistai patiria trečdalį visų traumų, Austrijoje – 27 proc., Prancūzijoje – 18 proc., Slovakijoje – 14 proc., po kelis procentus – Šveicarijoje, Čekijoje, Ukrainoje ir Vokietijoje.

3 svarbiausi patarimai, įvykus traumai kalnuose:

1. Kvieskite pagalbą. Kuo skubiau kreipkitės į artimiausią gydymo įstaigą ir užfiksuokite įvykį.

2. Stenkitės nejudėti ir traumuotą skaudančią vietą laikyti ramybės būsenoje. Kol atvyks transportas, kuriuo gelbėtojai jus gabens į gydymo įstaigą, stenkitės nejudėti, kad mažiau pažeistumėte sužalotą vietą.

3. Laukdami pagalbos šaldykite sumuštą vietą, jei žaizda nėra atvira. Jei skausmas stiprus ir sunku kentėti, malšinkite šaltomis sniego gniūžtėmis. Bus lengviau sulaukti gelbėtojų.