#Prognozės2019: krizė net ir ekonomikos lėtėjimo akivaizdoje Lietuvai negresia
Ša­lies eko­no­mi­kos eks­per­tai su­tar­ti­nai ti­ki­na, kad ki­tais me­tais dėl iš­ori­nių veiks­nių pla­nuo­ja­mas 2,5 proc. eko­no­mi­kos au­gi­mo lė­tė­ji­mas. Tam įta­kos tu­ri tiek Eu­ro­pos Są­jun­gos ly­de­rės Vo­kie­ti­jos eko­no­mi­kos vė­si­mas, tiek įvy­kiai Pra­ncū­zi­jo­je. Kaip tarp­tau­ti­nės eko­no­mi­kos ten­den­ci­jos ki­tais me­tais pa­veiks Lie­tu­vą – ko­men­tuo­ja „Lu­mi­nor“ ban­ko vy­riau­sia­sis eko­no­mis­tas Žy­gi­man­tas Mau­ri­cas.

– Kuo išskirtiniai 2018-ieji metai buvo Lietuvos ekonomikai?

– Šiuos metus būtų galima vadinti išskirtiniais, jeigu ne pačiais išskirtiniausiais dėl kelių priežasčių. Pirma, niekada iki šiol šalies biudžeto svarstymas nebuvo pritraukęs tiek visuomenės dėmesio, kaip šiais metais. Tai rodo įvykusį tam tikrą lūžį visuomenėje, kuris yra labai svarbus. Visuomenės dalyvavimas formuojant ir priimat šalies biudžetą užtikrina procesų skaidrumą, geresnį visuomenės atstovavimą.

Kitas dalykas – mokesčių reforma. Žingsnelis padarytas apjungiant darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokas, tokiu būdu leidžiant darbuotojams pamatyti, kokia finansinė našta slėgė darbdavių pečius – šiek tiek daugiau nei 40 proc. Aš manyčiau, kad tai – pats reikšmingiausias reformos pakeitimas, kuris, tikėtina, duos pradžią mokestinių skirtumų suvienodinimui ateityje. Bus sunkiau pagrįsti apmokestinimo skirtumus, nes darbuotojai aiškiai matys, kiek mokesčių yra sumokama.

Didesnių grėsmių kyla iš Rytų, kur vyksta ekonomikos recesija. Labai tikėtina, kad Lietuva dėl to praras tilto tarp Rytų ir Vakarų statusą.

Dar vienas svarbus lūžis įvyko investicijų srityje, kurių šiemet didelė dalis buvo skiriama nebe tik paslaugų sektoriui, bet ir pramonei. Vilnius ir toliau išlieka lydere paslaugų sektoriuje ir čia būtent ši sritis sulaukia daugiausia investicijų. Tačiau šiemet investicijos į pramonės sektorių pasiekė tokius miestus kaip Kaunas, Naujoji Akmenė, Marijampolė ir kitus regionus. Jos leidžia mažinti regioninę atskirtį, diversifikuoja mūsų ekonomiką. Tai reiškia, kad šalis nebepriklauso nuo Vilniaus ir paslaugų sektoriaus. Pavyzdžiui, jeigu „Barcklays“ operacijų centras traukiasi iš Lietuvos, tai niekam per daug neberūpi, nes atėjo „Moody's Corporation“. Greta to mes Kaune turime milžinišką „Continental“ investiciją, Naujojoje Akmenėje – stiprią medienos pramonę. Štai ką reiškia raumenų užsiauginimas. Ta prasme, aš manyčiau, kad lūžis yra tai, kad Lietuva greitu laiku išaugs jaunuolio rūbą ir galbūt gaus brandos atestatą ir taps brandesne valstybe.

– Kokie bus 2019-ieji Lietuvos ekonomikai?

– Šiandien blogiausias scenarijus, kokio galima tikėtis ekonomikos lėtėjimo akivaizdoje, yra kelių procentų kritimai. Tokios krizės, kokia buvo 2008 m., šalyje tikrai nebebus. Tuo metu mes buvome patekę į dešimtuką tarp istorijoje didžiausią ekonominį kritimą ne karo metu turinčių šalių. Nebuvome tam pasiruošę, todėl teko prisiimti didelę paskolų naštą. Nebuvo subalansuoto rezervo, neturėjome euro, ekonomika buvo labai nesubalansuota ir investicijų mažai. Tai dabar situacija vos ne priešinga, kaip diena nuo nakties.

Mes per šiuos metus suklestėjome, mūsų biudžeto perteklius didžiausius iš visų Baltijos šalių. Šiandien esame arčiau estų negu latvių. Tą pasiruošimą lėmė investicijų divesrifikacija. Ji sudarys sąlygas Lietuvai būti viena iš mažiau nukentėjusių šalių nuo galimo ekonomikos sulėtėjimo. Investuotojai, vertindami mūsų regioną iš išorės, tikrai mato, kad tai vienas stipresnių regionų, ypatingai lyginant su besivystančiomis rinkomis, kurios jau dabar susiduria su rimtais iššūkiais, daugelyje jų jau yra krizė. Tai tokios šalys kaip Argentina, Turkija, Brazilija.

Praktiškai pasaulio mastu yra likę du regionai, kurie yra labai patrauklūs investicijų prasme: tai Pietryčių Azija ir Centrinė Europa įskaitant Baltijos šalis. Todėl Lietuvai tai yra labai puiki galimybė tuo naudotis ir manau, kad tų investicijų, nežiūrint ekonomikos sulėtėjimo, mes sulauksime kitais metais gal net ir ne mažiau, nei šiemet.

– Kokios ekonominės grėsmės Lietuvai išlieka 2019-aisiais?

– Vienareikšmiškai mums įtaką daro Europos Sąjunga, nes mes esame šio regiono dalis. Čia mūsų ekonomika labiausiai priklauso nuo Vokietijoje vykstančių procesų. Taip pat mums labai svarbus yra Skandinavijos regionas. Tiesa, mūsų bankinė sistema praktiškai nebepriklauso nuo skolinimosi iš motininių bankų Švedijoje. Tai suteikia tam tikro stabilumo. O ekonomine prasme Skandinavijos valstybių įsiskolinimai palyginus maži, ekonomika pakankamai gerai atrodo. Santykinai tai gana saugus regionas.

Didesnių grėsmių kyla iš Rytų, kur vyksta ekonomikos recesija. Labai tikėtina, kad Lietuva dėl to praras tilto tarp Rytų ir Vakarų statusą. Tam turi įtakos ekonominiai ir politiniai procesai Rusijoje. Rusijos ekonomikai kitais metais gresia recesija. Tam įtakos turi prieštaringai vertinamas pensinio amžiaus padidinimas ir planuojamas pridėtinės vertės mokesčio bei mokesčių už komunalines paslaugas didinimas. Taip pat turėtų būti įvestos naujos sankcijos kaip atsakas į Rusijos veiksmus Kerčės sąsiauryje. Rusija, deja, vis mažiau bus pajėgi ekonomine prasme ir mus teks ieškoti eksportui kitų rinkų. Vienintelė atsvara mums yra Europos Sąjunga, nes kitos rinkos, į kurias mes dėjome viltis, patirs arba jau yra recesijoje, įskaitant Artimųjų rytų šalis, Saudo Arabiją. Šioms rinkoms bus sudėtinga rasti alternatyvas, tad kitais metais šioje srityje iššūkių bus.

Tačiau, apibendrinant, jeigu pasaulio ekonomikos augimas sulėtėtų, kaip dabar prognozuojama, iki dviejų procentų, tai Lietuvos ekonomikai žymių padarinių neturėtų. Belieka tikėtis, kad politikai kitais metais neprikrės kvailysčių, nepriims neapgalvotų sprendimų, o sieks konstruktyvaus dialogo su visuomene.