#Prognozės2018. NT rinkai žadami stabilūs metai, bet lieka 2 „jeigu“
Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­kai 2017 me­tai bu­vo ge­res­ni nei ti­kė­ta­si. Tie­sa, 2016 me­tų re­kor­dų su­muš­ti ne­pa­vy­ko, bet ma­lo­nių siurp­ri­zų – bu­vo. At­ei­nan­tys me­tai tu­rė­tų bū­ti pa­na­šūs – be di­de­lių su­krė­ti­mų. Bent taip ma­no NT agen­tū­ros „O­ber-Haus“ ver­ti­ni­mo ir rin­kos ty­ri­mų de­par­ta­men­to va­do­vas Sau­lius Va­go­nis, bet kar­tu pri­du­ria 2 „jei­gu“.  

– Kokie buvo 2017 metai NT rinkai. Ką ir kur žmonės pirko? Kas nustebino?

Kiti metai bus stabilūs. Jie nebus daug geresni nei 2017 metai, bet nebus ir blogesni.

– 2017 metai buvo geresni nei tikėtasi. 2016 metai buvo labai aktyvūs, praeitais metais Vilniuje buvo sudaryta daugiau, kaip 11 tūkstančių būsto pardavimo sandorių ir tai buvo rekordiniai metai.

Galbūt, todėl buvo manoma, kad 2017 metai bus vangesni, bet sudaromų sandorių kiekis parodė ką kitą. 2017 metais buvo sudaryta beveik tiek pat sandorių, kaip ir 2016 metais.

Kaunas taip pat labai nustebino, nes Kaune sandorių šiemet buvo sudaryta daugia nei 2016 metais, tai reiškia, kad ten rinka auga pakankamai sparčiai. Kaune būsto kainų kilimas buvo spartesnis nei Vilniuje. Iki šiol pagal kainų kilimą visada pirmavo sostinė. O šiemet buvo tie metai, kai Kaunas aplenkė sostinę. Tai buvo ir laukta, nes matosi, kad Kaunas atsigaunantis miestas, bet tuo pačiu ir netikėta.

Kituose miestuose būsto kainos taip pat kilo. Tai buvo aktyvūs pirkimo, sandorių sudarymo ir kainų aktyvumo prasme metai, nes kainos visuose miestuose augo. 2017 metai žmonės būstus pirko taip pat, kaip 2016 metais ir leido pinigus, net didesnius, nes kainų augimas buvo stebimas visuose miestuose.

– Kokie būstai yra patys paklausiausi? Ko ieško ir ką perka žmonės?

– Skirtinguose miestuose matomos skirtingos tendencijos. Nėra tipinio būsto, kurį pirktų visi. Visuose didžiuosiuose miestuose dominuoja mažesnio ploto būstas. Lietuvos gyventojai nėra dideles pajamas uždirbantys žmonės ir kai jie perka nekilnojamąjį turtą, renkasi jį pagal kainą.

Tarkime, jei renkasi naujos statybos būstą, o jis yra brangesnis nei senos, perka šiek tiek mažesnio ploto nei senos statybos būstą. Mažesni būstai yra populiaresni už didesnius.

Šiais metais buvo pastatyta daug namų, jie parduoti. Jei anksčiau būsto vystytojai orientavosi tik į butų statybą, tai šiais metais Vilniuje buvo pastatyta daugiau nei 600 namų, kartais – sublokuotų namų.

Šių namų plotas nėra didelis – iki 100 kvadratinių metrų, o kai kurie siekia 60 kvadratinių metrų. Tai – 2 ar 3 kambarių plotas. Gyvenamojo būsto ploto mažėjimas yra tendencija, kuri pastebima jau kelerius metus. Brangstant nekilnojamajam turtui, nekilnojamojo turto plėtotojai stengiasi pasiūlyti kuo mažesnio ploto būstus. Ši tendencija nepriklauso nuo miesto.

– Kokia padėtis su komerciniu nekilnojamuoju turtu? Kur jis yra statomas, perkamas, populiarus?

– Jei kalbėtume apie komercinį turtą, naujos statybos verslo centrus, prekybos centrus ar logistikos patalpas, tai Vilnius ir Kaunas yra tie miestai, kuriuose ta rinka egzistuoja ir yra aktyvi.

Vilniuje, tarkime, nauji biurai yra statomi rekordiniais kiekiais. O štai Klaipėdoje komercinio turto statyba nėra išsivysčiusi, išskyrus logistikos statinius, sandėlius. Klaipėda yra verslo plėtotojų primirštas miestas. Na, o mažesniuose miestuose plėtra vyksta dėl maisto parduotuvių, nes prekybos tinklai atidaro naujas parduotuves. Bet didesnių logistikos ar verslo centrų plėtros nematyti. Šiuo metu viskas sukoncentruota į Vilnių ir Kauną.

Šiais metais taip pat buvo daug investuojama į brangesnį komercinį nekilnojamąjį turtą.

– Būsto kainos kyla. Ar yra grėsmė, kad išsipūs nekilnojamojo turto „burbulas“? Kokie bus 2018 metai NT rinkai Lietuvoje?

– Situacija NT rinkoje šiuo metu nėra „burbulinė“. Taip, kainų lygis kyla, bet lyginant su 2007 metais situacija yra kitokia. Kainų lygis dar nėra toks, koks buvo 2007–2008 metais. Svarbu ir žmonių atlyginimai. Žvelgiant į Vilnių galime pasakyti, kad 2007 metais, kai buvo pats „rinkos įkaitimas“, vidutinis vilnietis už vidutinę savo algą galėjo įsigyti 3 kvadratinius metrus būsto, o šiandien jau 6 kvadratinius metrus. Būsto įperkamumas yra du kartus didesnis nei prieš 10 metų.

Žmonių perkamoji galia ir įsiskolinimo lygis tikrai nėra panašus į tokį, koks buvo prieš dešimt metų. Rinka yra stabili, bet prognozuoti, kad kainos augs negalime, nes, tarkime, Vilniuje būsto vystytojų konkurencija yra didelė. Pasiūla pradeda lenkti paklausą, tai gera žinia pirkėjams, nes didelė statytojų tarpusavio konkurencija jiems neleidžia kelti kainų.

Kiti metai bus stabilūs. Jie nebus daug geresni nei 2017 metai, bet nebus ir blogesni. Tiesa, taip nutiks, jei bus įgyvendintos 2 sąlygos: pirma, jeigu pasaulyje neatsitiks didesnių ekonominių sukrėtimų, ko prognozuoti neįmanoma; antra, jeigu Lietuvos ekonomika vystysis taip, kaip prognozuoja Lietuvos bankas, o tai reiškia, kad ekonomika augs, atlyginimai taip pat augs. Tuomet kainos, matyt, sparčiau nekils.