„NordBalt“ remonto pradžia atidedama
Jū­ri­nės elek­tros jung­ties tarp Lie­tu­vos ir Šve­di­jos „Nord­Balt“ re­mon­to pra­džia ati­de­da­ma dau­giau nei dviem sa­vai­tėms.

Kaip nurodoma biržoje „NordPool“, jungiamosios sausumos kabelio movos turėtų būti keičiamos nuo rugpjūčio 16 iki spalio 28 dienos. Anksčiau skelbta, kad darbai prasidės liepos 30 dieną ir truks iki spalio 10 dienos.

BNS šaltinių teigimu, iš esmės remontui pasiruošę tiek rangovai, tiek užsakovai Lietuvoje ir Švedijoje, o nedidelį darbų atidėjimą iš dalies lėmė gaisrai Švedijoje bei operatyvinis planavimas. Tačiau jie pabrėžia, kad tai nelaikoma vėlavimu.

„Vienas iš faktorių, ne esminis, ne pagrindinis, buvo tai, kad toje vietoje Švedijoje siaučia gaisrai, ir vietinės savivaldybės turi išduoti leidimus darbams (...), diskusijos užsitęsė, buvo diskusijų dėl gamtinių sąlygų. Tai taip pat turėjo įtakos laikui“, – teigė gerai su situacija susipažinęs šaltinis. Švedijoje šiuo metu siaučia mažiausiai 27 miškų gaisrai, jie apima 25 tūkst. hektarų plotą.

Nuolat gendant 2016-ųjų pradžioje pradėjusiai veikti jungčiai, dėl jos remonto Lietuvos bei Švedijos elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ ir „Svenka Kraftnat“ bei „NordBalt“ rangovė – Švedijos bendrovė ABB galutinai sutarė pernai pavasarį. Remonto, kurio metu bus keičiama 116 sausumos movų, kaštus prisiims kabelį gaminusi ir tiesusi ABB. Ji taip pat statė jungties keitiklius Klaipėdoje ir Švedijos Nibru.

„NordBalt“ pastarąjį kartą buvo atsijungusi šių metų vasario pabaigoje. Sausį jungtis neveikė savaitę – tuomet rinkoje fiksuoti elektros kainos šuoliai iki beveik 118 eurų, o rytinio piko metu – iki 200 eurų už megavatvalandę (MWh). Vėliau kainos stabilizavosi.

„Litgrid“ duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį „NordBalt“ jungties prieinamumas rinkai buvo 94 proc. (2017 metų pirmąjį ketvirtį – 84 proc.). Pernai per jungtį buvo importuota 3,1 teravatvalandės (TWh) elektros energijos, tai sudaro 27 proc. viso šalies suvartojimo.

„Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas gegužę sakė, kad jungtys su Švedija ir Lenkija – „NordBalt“ ir „LitPol Link“ – Lietuvos vartotojams nuo 2016 metų padėjo sutaupyti 69 mln. eurų.

Kaip teigia elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“, dviem savaitėms atidėjus jūrinės elektros jungties remonto pradžią, darbų trukmė nesikeis. Kabelio sausumos movas keis Danijos bendrovė NKT, o ne jį tiesusi Švedijos ABB. NKT subrangove pasirinko vieną didžiausių kelių ir tiltų statybos bendrovių „Kauno tiltai“ .

„Litgrid“ Perdavimo tinklo departamento direktoriaus Vidmanto Grušo teigimu, remonto pradžios atidėjimas nėra vėlavimas. Kaip vieną priežasčių jis įvardijo movų testavimą bei gaisrus Švedijoje.

„Smulkių priežasčių gali būti įvairių: movos yra unikalios ir jų dizaino patobulinimas – sunku prognozuoti kūrybinį procesą, movų bandymų metu kelios dienos užsitęsė dėl pačios bandymo įrangos smulkių gedimų (...). Atsižvelgimas į padidėjusį gaisro pavojų pareikalavo laiko – rangovas turi suderinti grėsmių planą su savivaldybėmis, kad būtų gaunami reikiami leidimai darbams“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė V. Grušas.

550 mln. eurų vertės 453 kilometrų „NordBalt“ nutiesta 2015-ųjų pabaigoje, jungtis pradėjo veikti 2016 metų pradžioje.