„NordBalt“ remontas artėja prie pabaigos
Su­sik­los­čius pa­lan­kioms ap­lin­ky­bėms, elek­tros ener­gi­jos kai­nos Bal­ti­jos vals­ty­bė­se rug­sė­jį pa­ki­lo ne­daug, nors iki elek­tros per­da­vi­mo jung­ties „Nord­Balt“ re­mon­to pa­bai­gos Šve­di­jos da­ly­je li­ko dar trys sa­vai­tės.

Bendrovė „Energijos tiekimas“ pranešė, kad elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje rugsėjį pasiekė 59,11 euro už megavatvalandę (MWh). Per mėnesį kaina paaugo 0,13 proc., arba 0,08 euro. Tai lėmė padidėjusi pasiūla vidaus rinkoje – elektros pagaminta 12 proc. daugiau. Importas iš Rusijos ir Baltarusijos augo 21 procentu.

Skaičiuoja nuo balandžio

„Nord Pool“ biržos duomenimis, pastarąjį kartą elektros energija Lietuvoje pigo balandį, iki 40,18 euro už megavatvalandę. Nuo tol elektra tik brango.

Įprastai elektros energijos kainos Švedijoje, iš kur į Lietuvą patenka beveik trečdalis elektros energijos, yra mažesnės, tačiau rugsėjį šios dalies netektis didelės įtakos elektros kainai Lietuvoje nedarė, nes nuo balandžio iki rugsėjo elektra brango visame regione: Švedijoje vidutinė elektros kaina apytiksliai augo 43 proc., Lietuvoje ir Latvijoje – 47 proc., Estijoje – 39 procentais.

„Rekordiškai aukštas elektros kainų lygis Lietuvoje pastaraisiais mėnesiais laikosi ne tik dėl jungties „NordBalt“ remonto, bet ir apskritai dėl brangesnės nei įprasta elektros visame Baltijos šalių ir Skandinavijos regione. Prie to prisidėjo elektros gamybai nepalankios oro sąlygos, atominių jėgainių Švedijoje ir Suomijoje remonto darbai bei didesnis energijos vartojimas. Rugsėjį elektros kainos regione stabilizavosi“, – teigė „Energijos tiekimo“ generalinis direktorius Ainis Kavaliauskas.

Rugsėjį vidutinės elektros kainos Skandinavijos šalyse, Estijoje ir Latvijoje buvo mažesnės nei rugpjūtį. Šiuos pokyčius lėmė užbaigti atominių jėgainių remonto darbai Skandinavijos šalyse bei didesnė elektros gamyba hidroelektrinėse (6 proc.) ir vėjo jėgainėse (45 proc.).

Anot A. Kavaliausko, Lietuvos ši tendencija dar nepasiekė, nes tebesitęsiant „NordBalt“ jungties su Švedija remontui pigesnės elektros iš šios valstybės importuoti nebuvo techninių galimybių.

Lietuvoje darbai baigti

„Litgrid“ pranešė, kad rugpjūčio 16 dieną prasidėjęs jungties remontas Lietuvos dalyje jau baigtas. „Viskas pagal planą, labai tvarkingai, mūsų šalyje darbai baigti, dabar jie vyksta Švedijoje. Jokių nukrypimų nuo plano kol kas nėra“, – BNS teigė „Litgrid“ atstovė Jurga Eivaitė.

2016 metų vasarį pradėjusios veikti ir dažnai gedusios 700 megavatų (MW) galios jungties remontas pradėtas rugpjūčio 16 dieną ir truks iki spalio 28 dienos. Remonto metu keičiamos 22 sausumos kabelio movos Lietuvoje ir 98 Švedijoje.

Garantinį remontą atlieka Danijos bendrovė NKT, perėmusi įsipareigojimus iš kabelį gaminusios ir tiesusios Švedijos kompanijos ABB. NKT subrangovė yra viena didžiausių kelių ir tiltų statybos bendrovių „Kauno tiltai“.

Strateginį „NordBalt“ projektą, į kurį investuota 550 mln. eurų, įgyvendino „Litgrid“ ir Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorius „Svenska Kraftnat“. „NordBalt“ ilgis yra apie 450 kilometrų. Ją sudaro aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) povandeninis kabelis (400 km), taip pat HVDC sausumos kabeliai Lietuvoje ir Švedijoje bei keitiklių stotys abiejose šalyse. Prijungimo vieta Lietuvoje yra Klaipėdos pastotė, o Švedijoje – Nibru pastotė.

Ši elektros jungtis yra vienas ilgiausių jūrinių kabelių pasaulyje, gerokai padidinantis energijos tiekimo Baltijos valstybėms saugumą, pirmiausia Lietuvai ir Latvijai. 2018 metų pirmąjį ketvirtį jungties prieinamumas rinkai buvo 92 proc. laiko.