„Negražūs“ vaisiai ir daržovės išmetami, o ne išparduodami
Ką rink­tu­mė­tės: to­bu­los for­mos, bliz­gan­čius obuo­lius ar ap­dau­žy­tus, ova­lo for­mos? Ly­gias, vie­no­do il­gio mor­kas ar „dvi­ko­jes“? O jei „neg­ra­žūs“ pro­duk­tai kai­nuo­tų pi­giau? Ini­cia­ty­vų pre­kiau­ti ne­to­bu­los iš­vaiz­dos vai­siais ir dar­žo­vė­mis pa­sau­ly­je jau ran­da­si, jas re­mia ir di­die­ji pre­ky­bos tink­lai. Ta­čiau Lie­tu­vo­je di­des­nis to­kios pra­kti­kos mas­tas dar nė­ra rea­lus.

Pirkėjai galbūt ir rinktųsi „negražius“ – netaisyklingos formos, mažesnius, sumuštus ar dėmelėmis nusėtus vaisius ir daržoves, jeigu šie būtų pigesni. Tačiau stambūs prekybininkai, anot ūkininkų, nėra suinteresuoti prekiauti tokia produkcija. Dėl susiklosčiusios prekybos kultūros jiems esą nėra būtinybės už mažesnę kainą parduoti net ir šiek tiek pavytusią produkciją.

Vis dėlto dalis prekybininkų tvirtina su maisto švaistymu kovojantys, tiesiog išvaizdos standartų neatitinkančių vaisių bei daržovių negauna iš tiekėjų.

Mažina maisto atliekų apimtį

821 mln. pasaulio gyventojų kasdien išgyvena badą, tuo tarpu trečdalis užaugintos produkcijos, kaip skaičiuoja Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (MŽŪO), išmetama ar prarandama. Vaisių ir daržovių išmetama beveik pusė – 45 procentai.

Pasaulyje, kuris patiria klimato kaitą, „negražių“ produktų išsaugojimas, kaip pažymi organizacija, paliečia ne tik etines, bet ir išteklių problemas. MŽŪO skaičiavimais, užauginti vieną pomidorą prireikia 13 litrų vandens, apelsiną – 50 litrų. Tai taip pat pareikalauja sėklų, dirvožemio, ūkininkų darbo jėgos ir net degalų produkcijai transportuoti.

Dėl prekybininkų keliamų išvaizdos standartų neatitikimo ekologiniai ūkiai netenka apie 30 proc. produkcijos.

Todėl pasaulyje randasi iniciatyvų, kurių tikslas – tausoti išteklius ir kovoti prieš didelę maisto atliekų apimtį. Viena tokių yra prieš porą metų Vokietijoje, kur kasmet išmetama 11 mln. tonų maisto, susikūręs prekybos tinklas „The Good Food“. Kiekvieną savaitę jo įkūrėja ir savanoriai lanko ūkius ir surenka produkciją, kurią stambieji prekybos tinklai atmetė dėl keistos formos ar per mažo dydžio.

Tūkstančius pirkėjų pritraukusi iniciatyva sudomino ir kitus gamintojus bei maitinimo įstaigas. Pavyzdžiui, gretimai įsikūrusi ledų parduotuvė ėmė naudoti neišvaizdžius „The Good Food“ bananus.

Dar anksčiau trečias pagal dydį Prancūzijos prekybos tinklas „Intermarché“ pirkėjams sumanė nestandartinės išvaizdos vaisius ir daržoves pardavinėti 30 proc. pigiau. Taip jis nusprendė „perauklėti“ klientus ir įtikinti juos, kad negražūs, netaisyklingai išaugę deformuoti vaisiai ir daržovės taip pat yra kokybiški ir skanūs. Rezultatai pranoko lūkesčius – pirkėjai mielai rinkosi neišvaizdžius produktus, kurie anksčiau atsidurdavo sąvartynuose, nes dažnai buvo laikomi netinkamais vartoti.

„Tai prekybininkų kuriamas etalonas. Tačiau turbūt ir mūsų pačių, vartotojų, pasąmonėje suformuota, kad produktas turi būti gražus. Tik mes viena pamirštame: ne viskas, kas gražu, yra sveika. Nesakau, kad vaisius ar daržovė turi būti sukirmijusi, susiraukšlėjusi ar amaruota, bet, manau, vizualiai pateikti skiriama per daug dėmesio“, – dienraščiui „Lietuvos žinios“ sakė Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis.

Nors turgelyje ūkininkai ir prekiauja truputį susiraukšlėjusiais ir gruoblėtais obuoliais, tačiau pirkėjai renkasi šiuos, o ne blizgančius obuolius parduotuvėse. / "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Jis aiškino, kad Europoje yra pats asmeniškai susidūręs su pavyzdžiais, kai vartotojai jau pripratinti prie minties, jog netobulos išvaizdos produktai taip pat gali būti kokybiški. „Kaip tik Vokietijoje buvome nuėję į vietinį turgelį, kur susirenka ūkininkai ir prekiauja savo produktais; ten yra ir kreivų daržovių, ir obuolių, truputį susiraukšlėjusių, tačiau vokiečiai perka šiuos, o ne blizgančius olandiškus obuolius parduotuvėse“, – pasakojo pašnekovas.

Prekybos sistema išnaudoja ūkininką

S. Daniulio skaičiavimais, dėl prekybininkų keliamų išvaizdos standartų neatitikimo ekologiniai ūkiai netenka apie 30 proc. produkcijos. Situacijos esą nežadama keisti: prekybininkai standartų nekeis ir vartotojų mažesnėmis kainomis nepratins prie „negražių“ produktų dėl Lietuvoje susiklosčiusios „keistos padėties“.

„Daugelis man žinomų tinklų Europoje produkciją iš ūkininkų nusiperka, taigi kuo greičiau produkciją parduoti tampa tinklo rūpesčiu. Tuo tarpu Lietuvoje prekybos tinklai yra veikiau tarpininkai: jie ūkininkų produkcijos neperka – tik suteikia galimybę ja prekiauti savo pastatuose su lentynomis. Taigi iš ūkininkų produkcijos reikalaujama kuo didesnės estetikos, bet jei, pavyzdžiui, vaisius truputį suvysta ir praranda estetinį vaizdą, ūkininkas turi pasiimti tą savo produkciją. Kitaip tariant, viskas ant ūkininko pečių: jis atveža, susimoka už lentyną, o ko neparduoda – turi pasiimti, dar susimokėdamas ir pakrovimo mokestį. Jei tinklai rinktųsi vakarietišką kultūrą ir būtų suinteresuoti greičiau parduoti, tai nesukeltų kainų ir patys skelbtų akcijas“, – įsitikinęs S. Daniulis.

Prekybos tinklų grąžinta produkcija, anot pašnekovo, jau būna nebetinkama parduoti turgeliuose. O galimybių produkciją perdirbti taip pat trūksta. Situacija buvo geresnė iki išplintant afrikiniam kiaulių marui, nes tuomet prekybai nebetinkamas daržoves buvo galima priduoti į pašarų bazę.

Tik obuolių augintojų padėtis palankesnė – krituolius noriai superka užsieniečiai, kurie pažeistą produkciją naudoja vaikų tyrelėms ir pan.

Prisidengia teisės aktais

Prekybos tinklai tvirtina, kad vaisių ir daržovių asortimentą sudaro vadovaudamiesi Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktais.

Prekybos tinklo IKI komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė teigė, kad visi į parduotuves atkeliaujantys vaisiai ir daržovės kaskart turi pereiti patikrą parduotuvės viduje. Priėmimo metu tikrinama ne tik vizualinė vaisių ir daržovių kokybė, bet vertinama ir daugiau kokybinių parametrų, pavyzdžiui, matuojamas rūgštumo ir saldumo santykis ir kt. Jei tai netinkamos kokybės prekės, jos nepriimamos arba perrenkamos, bet tai daroma tik labai išskirtiniais atvejais.

„Tokie kontrolės metodai leidžia užtikrinti, kad parduotuvių lentynas pasiekia tik kokybiški ir savo skonines savybes išlaikę vaisiai bei daržovės, atitinkantys privalomuosius Europos Sąjungos ir kiekvienai klasei atskirai nustatytus kokybės reikalavimus“, – sakė pašnekovė.

B. Čaikauskaitė pasakojo, kad prekybos salėje esantys vaisiai ir daržovės taip pat nuolat perrenkami, atsižvelgiant į vizualius kokybės ženklus. Pavyzdžiui, daržovė ar vaisius turi būti nepažeistas, nesugedęs, nepradėjęs pūti ar džiūti, taip pat be jokių pašalinių medžiagų ir kvapų. Pastebėjus bet kokį kokybinį neatitikimą, jis išimamas iš prekybos.

Prekybos tinklo „Lidl“ Pirkimų departamento socialinės atsakomybės vadovas Karolis Lebednikas pabrėžė, kad pagrindinis reikalavimas, kurį parduotuvės taiko savo parduodamiems vaisiams ir daržovėms, – tai kokybės ir šviežumo reikalavimas. Į šiuos parametrus įeina ir produkto dydis bei jo forma. Vaisių ir daržovių partijos tikrinamos joms atvykus į logistikos centrą ir paskirstomos į tinkamas temperatūros režimo zonas. Logistikos centre kokybės kontrolieriai taip pat tikrina, ar vaisiai ir daržovės atitinka sutartus produkto parametrus, tokius kaip, pavyzdžiui, dydis ar klasė. Reikalavimai vaisiams ir daržovėms taikomi ir tinklo parduotuvėse – vaisių ir daržovių prekystalius reguliariai apžiūri ir prekes perrenka šviežumo koordinatorius.

Tuo tarpu prekybos tinklas „Rimi“ teigė neatsisakantis prastesniu estetiniu vaizdu pasižyminčios produkcijos prekybos. „Kad galėtume pasiūlyti pirkėjams galbūt kreivų, bet dėl to kokybės neprarandančių morkų ar kitų daržovių, visų pirma turime gauti tokių pasiūlymų iš mūsų tiekėjų. Šiuo metu tokių pasiūlymų iš tiekėjų neturime, tačiau tam yra objektyvios priežastys, nes šiuo metu išparduodami paskutiniai pernykščio derliaus likučiai, o šviežio lietuviško derliaus daržovių dar nėra, – aiškino „Rimi Lietuva“ ryšių su visuomene atstovė Giedrė Buivydienė. – Nors dažnai esame ribojami kokybės reikalavimų, visuomet ieškome būdų, kaip paskatinti pirkėjus rinktis galbūt jau ne tokios patrauklios prekinės išvaizdos, bet dar tikrai kokybišką vaisių ar daržovę, nes matome tai kaip galimybę mažinti maisto švaistymo problemą. Likusius pavienius bananus parduotuvėse padedame į specialius skyrelius, skirtus pavaišinti mūsų pirkėjus, taip pat ne tokios patrauklios prekinės išvaizdos vaisiams ir daržovėms taikome specialias nuolaidas ir tokiu būdu taip pat skatiname savo pirkėjus prisidėti prie aplinkos tausojimo.“

Pašnekovė pabrėžė, kad ES ir Lietuvoje galiojančiais teisės aktais yra nustatyti kokybės standartai vaisių ir daržovių kokybei. Jų pagrindu sudaromas vaisių ir daržovių asortimentas, nustatomos kokybės klasės ir pan.

Tiesa, nuo šių metų sausio įsigaliojo Lietuvos žemės ūkio ministro įsakymas, pagal kurį švieži vaisiai ir daržovės, neatitinkantys kokybės reikalavimų, galės būti tiekiami prekybininkams kaip vartotojų asmeninėms reikmėms skirti produktai.