„Lietuvos paštas“ pralaimėjo konkurencinę kovą
Vals­ty­bės val­do­mas Lie­tu­vos pa­štas pa­ty­rė di­de­lį fi­nan­si­nį smū­gį, prieš 6 me­tus vals­ty­bei li­be­ra­li­za­vus pa­što rin­ką, tuo­met įmo­nė ne­bu­vo pa­si­ruo­šu­si kon­ku­ren­ci­jai siun­tų rin­ko­je, o ga­li­my­bė­mis pa­si­nau­do­jo Pra­ncū­zi­jos, Vo­kie­ti­jos ir Es­ti­jos vals­ty­bi­nės pa­što įmo­nės.

Roko Masiulio teigimu, Lietuvos pašto situacija dabar „nėra ideali“, o tai lėmė ir 2012–2013 metais liberalizuota pašto rinka. „Staiga į patį pelningiausią sektorių – siuntų išnešiojimą – pateko Vokietijos, Prancūzijos, Estijos valstybiniai paštai (...) Jie iš karto metėsi į patį pelningiausią siuntų sektorių ir didžiąja dalimi iš Lietuvos pašto jį paveržė. Ir Lietuvos paštas netekęs rimtų pinigų srautų buvo dar labiau suspaustas, turėjo atleidinėti paštininkus, uždarinėti skyrius“, – Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje trečiadienį teigė R. Masiulis.

Pasak jo, tik šiemet, „vos ne vos išgyvenęs laukinėje kovoje“, Lietuvos paštas stabilizavo pinigų srautus, ėmėsi didesnių investicijų.

„Vos vos išgyvenęs, jis po truputį vis sėkmingiau konkuruoja su atėjusiais, bet tie atėjusieji, kurie užėmė jau dabar apie 60 proc. rinkos, iš Lietuvos pašto atėmę, jie neturi jokių socialinių įsipareigojimų – nei paveldinių pastatų, nei kitų dalykų (...) Lietuvos paštas yra presinguojamas tų pačių valstybinių kitų šalių paštų. Pavyzdžiui, „Omniva“, – atrodo, privati įmonė, bet tai yra valstybinis Estijos paštas“, – sakė R. Masiulis.

Lietuvos pašto generalinė direktorė Asta Sungailienė pridūrė, kad iš siuntų paštas gauna apie pusę pajamų.

„Maždaug 45 proc. visų metinių pajamų mes gavome iš augančios rinkos dalies, kur yra pati aršiausia konkurencija – tai yra daiktų siuntimo paslaugos. Dominuojančiai tai yra dėl elektroninės prekybos siunčiamos prekės (...) Pagrindiniai mūsų konkurentai – kitų šalių valstybės valdomi paštai, jų siuntų rinkos žaidėjai – tai būtų DPD Prancūzijos pašto įmonė, Vokietijos pašto DHL, ir šiai dienai nedidelė, tačiau sparčiai auganti Estijos pašto „Omnivos“ dalis“, – teigė A. Sungailienė.

Opozicinės Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos frakcijos nariui Jurgiui Razmai pasiteiravus, ar nevertėtų Lietuvos pašto atleisti nuo dividendų ir lėšas palikti įmonės reikmėms, R. Masiulis teigė, kad tokia galimybė gali būti svarstoma.

„Norėčiau pritarti dėl dividendų dėl to, kad Lietuvos pašto veikla pati nėra pelninga ir gali išeiti tokie metai, kad dėl vienkartinių kokių nors įvykių (...) gali išlįsti pelnas ir tada per prievartą reikia mokėti dividendus (...) Tai tikrai į šitą pastabą su malonumu atsižvelgsiu ir tokį siūlymą teiksiu“, – sakė R. Masiulis.

Lietuvos pašto grupė pirmąjį 2018 metų pusmetį uždirbo 2,168 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno (2017 metais tuo pat metu patyrė 859 tūkst. eurų grynųjų nuostolių), jos pajamos siękė 40,267 mln. eurų (35,748 mln. eurų).

2017 metais Lietuvos pašto grupė uždirbo 1,6 mln. eurų audituoto grynojo pelno (2016 metais – 19 tūkst. eurų), pajamos padidėjo 7 proc. iki 76,9 mln. eurų.

100 proc. Lietuvos pašto akcijų priklauso valstybei, jas patikėjimo teise valdo Susisiekimo ministerija.