„Brexito“ egzamine verslui gali koją pakišti muitinė
Ar­tė­jant gruo­džio 11-ajai, kai Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės (JK) Bend­ruo­me­nių Rū­mai bal­suos, at­mes­ti ar pri­tar­ti prem­je­rės The­re­sos May pa­siek­tam su­si­ta­ri­mui dėl „Bre­xi­to“, Lie­tu­vos vers­las ir val­džios ins­ti­tu­ci­jos gy­ve­na lau­ki­mo nuo­tai­ko­mis. Ins­ti­tu­ci­nio pa­si­ren­gi­mo ly­gis ver­ti­na­mas kaip vi­du­ti­niš­kas, o vers­lo – kaip že­mas. Kai ku­rie ženk­lai ro­do, kad lai­kant „Bre­xi­to“ eg­za­mi­ną ša­lies vers­lui ga­li ko­ją pa­kiš­ti Mui­ti­nės de­par­ta­men­to ne­pa­si­ren­gi­mas.

Tiek „Ernst and Young“ partneris Linas Dičpetris, tiek Užsienio reikalų ministerijos (URM) Išorinių santykių ir ekonominio saugumo politikos departamento direktorė Lina Viltrakienė bei VšĮ „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas per susitikimą su Kauno regiono investuotojais ragino juos nesnausti, rengtis britų pasitraukimui iš Europos Sąjungos ir įvertinti su tuo susijusias rizikas.

Muitinės departamente ir muitinės įstaigose vyksta pertvarka, darbuotojai palieka šią instituciją, o informacinės sistemos dažnai „nepaveža“ net dabartinio krūvio.

JK yra viena svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių: skaičiuojama, kad „Brexito“ poveikis sieks apie 1,3 mlrd. eurų vertės metinio Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto. Su juo susijusios rizikos ypač aktualios Lietuvos baldų, medienos apdirbimo, tekstilės ir odos, maisto pramonėms ir visam transporto sektoriui. „Verslios Lietuvos“ duomenimis, į JK prekes eksportuoja 700 šalies įmonių. Jei vyks „kietasis“ JK pasitraukimas, su tam tikrais verslo pasikeitimais susidurs ne tik jos, bet ir importuojančios bendrovės.

Neatsakinga neturėti scenarijaus

„Reaguoti reikėtų toms įmonėms, kurios šiuo metu eksportuoja į JK arba importuoja iš jos. Pasikeitimų atsiras bet kuriuo atveju, net tuomet, jei nebus pasirinktas JK „kietasis“ išėjimas. Neturėti jokio scenarijaus būtų labai neatsakinga, sulaukus JK Parlamento balsavimo, ruoštis jau gali būti per vėlu, įmonės gali patirti nuostolių. Kai kurių įmonių atstovai jau nurodė mažinantys eksporto apimtį į JK ir didinantys jį į Skandinavijos šalis ir Vokietiją, galvodami apie galimus nuostolius ar sutrikimus jau perorientuoja savo užsakymus“, – teigė V. Ivanovas.

L. Dičpetris pažymėjo, kad konsultuotis ateina didelės, vertinant Lietuvos mastu, įmonės, turinčios eksportavimo praktikos į Kanadą, JAV ir kitas šalis, jos peržiūri savo verslo modelį. Tačiau smulkusis ir vidutinis verslas pasyviai laukia aiškesnės žinios iš britų.

Aiškesnės žinios laukia ir mūsų šalies valdžia. „Tam tikras pasirengimas „Brexitui“ valstybės institucijose vyksta, bet didžiausia problema yra ta, kad kai kurie sprendimai priimami Europos Komisijos ir „nuleidžiami“ visoms ES narėms, kiekvienai šaliai nereikia investuoti išteklių problemoms spręsti arba derėtis. Kol nėra aiškumo, ar bus pasirinktas „kietasis“ išėjimo scenarijus, nėra dėl ko tartis JK su EK ir dėl tam tikrų principų su tam tikromis ES šalimis atskirai. Taigi Lietuvos Vyriausybė kol kas neturi aiškumo, kuriuos klausimus teks suderinti“, – aiškino V. Ivanovas.

„Planuojame, tačiau esame panašiame etape kaip ir kitos ES šalys“, – tvirtino URM atstovė.

Instituciniu lygmeniu su didžiausiais iššūkiais turėtų susidurti Muitinės departamentas bei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Šiandien jau aišku, kiek papildomai reikės investuoti į žmogiškuosius išteklius ir infrastruktūrą, kad sklandžiai galėtų vykti judėjimas per muitinę.

Muitinės departamentą palieka darbuotojai

Kalbama, kad Muitinės departamentas turėtų pasipildyti maždaug 100 naujų darbuotojų, ketinama išplėsti ir IT ūkį.

Pagal „Lietuvos žinių“ turimą informaciją, Muitinės departamente ir muitinės įstaigose vyksta pertvarka, darbuotojai palieka šią instituciją, o informacinės sistemos dažnai „nepaveža“ net dabartinio krūvio.

Vadimas Ivanovas ragina: „Reaguoti turėtų tos įmonės, kurios šiuo metu eksportuoja į JK arba importuoja iš jos.“ / Vilmos Kasperavičienės nuotraukos

„Muitinės departamente ir muitinės įstaigose faktiškai dirbančių darbuotojų skaičius kinta nuolat, tai susiję su darbo santykių kaita ir objektyviomis priežastimis (išeina iš darbo savo noru, palieka tarnybą, nes išeina į pensiją ir kt.). 2018 metų vasarą Seimas priėmė kelis įstatymus, kurie susiję su Vidaus tarnybos statuto, Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimu ir Tarnybos Lietuvos Respublikoje muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios nuo 2019 metų sausio 1 dienos. Vykdant Lietuvos Respublikos Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 2 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnį, Lietuvos Respublikos muitinėje nuo 2018 metų gruodžio 1 dienos panaikintos muitinės pareigūno sąvokos neatitinkančios pareigybės, vietoj šių pareigybių įsteigtos karjeros valstybės tarnautojų pareigybės. Šio proceso metu pareigybių skaičius Muitinės departamento ir muitinės įstaigose nebuvo mažinamas. Muitinės pareigūnams, kurių pareigybės buvo panaikintos, buvo pasiūlyta eiti analogiškas karjeros valstybės tarnautojų pareigas. Dalis pareigūnų – 31 žmogus – nesutiko eiti jiems siūlomų pareigų, todėl buvo atleisti iš tarnybos vadovaujantis Tarnybos LR muitinėje statuto nuostatomis, jiems buvo išmokėtos iki pareigybės panaikinimo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į muitinės pareigūno tarnybos muitinėje stažą“, – taip susidariusią situaciją raštu pakomentavo Muitinės departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Vitas Volungevičius.

Jo atsakymas neišsklaidė sklandančių tarp verslininkų abejonių, ar Muitinės departamentas bus pajėgus susidoroti su iššūkiais ir padidėjusiu krūviu, jei 2019 metų kovo 30 dieną 0.00 val. JK taps trečiąja šalimi.

„Dėl „Brexito“ norime informuoti, kad kol nepasirašyta ES ir Jungtinės Karalystės sutartis, muitinė vadovaujasi Europos Sąjungos muitinės kodeksu. Daugiau informacijos šiuo klausimu galėtų suteikti Lietuvos užsienio reikalų ministerija pagal kompetenciją“, – „Lietuvos žinioms“ parašė V. Volungevičius.

Iš verslo atstovų ne kartą teko girdėti nusiskundimų dėl muitinės informacinių sistemų (IS). Tiesa, norint iš anksto verslo atstovus informuoti apie muitinės sistemų trikdžius, šiais metais muitinės tinklalapyje atsirado rubrika „Muitinės informacinių sistemų neprieinamumas“.

„Informuojame, kad IS trikdžiai nėra tiesiogiai susiję su pokyčiais muitinėje. Palyginti su praėjusiais metais, 2018 metais neplanuotų IS sutrikimų skaičius nedaug padidėjęs: pernai buvo 30 atvejų (242,5 val.), o šiemet – 42 (318 val.). IS sutrikimus daugiausia lemia technikos nusidėvėjimas. 2019 metais už valstybės informacinių technologijų (IT) ūkio valdymą ir informacinės visuomenės plėtros politikos formavimą bus atsakinga Ūkio ministerija“, – teigiama Muitinės departamento komentare.