„Brexitas“: inžinerinė pramonė nesibaimina, kitiems dreba kinkos
Dėl Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės iš­sto­ji­mo iš Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) kil­sian­tys iš­šū­kiai ir prob­le­mos Lie­tu­vos pra­mo­nei pri­klau­sys nuo to, ar iš­si­pil­dys „kie­to­jo“ „Bre­xi­to“ sce­na­ri­jus, ar pa­vyks su­si­tar­ti – ar bus su­da­ry­ta mui­tų są­jun­ga tarp ES ir JK, ar pa­si­rink­tas nor­ve­giš­kas va­rian­tas – iš­sto­ju­si iš ES ša­lis to­liau da­ly­vaus jos vi­daus rin­ko­je. Bet sa­vi­mi pa­si­ti­kin­ti Lie­tu­vos in­ži­ne­ri­nė pra­mo­nė nė kiek ne­si­bai­mi­na „Bre­xi­to pa­sek­mių.

Nors nemažai mūsų šalies pramonės gaminamos aukštos pridėtinės vertės produkcijos eksportuojama į britų salas, „Brexitas“ inžinerinei pramonei iš esmės nepadarys jokio poveikio. Netgi nepriklausomai nuo to, kurį – kietąjį, švelnųjį ar esktremalų (be sutarties) – išstojimo būdą pasirinktų Jungtinė Karalystė.

Bet Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) prognozuoja, kad britams nepavykus susitarti dėl išstojimo iš ES sąlygų, gali išaugti eksportuojamų į Jungtinę Karalystę produktų kainos. O sunkiausia, ko gero, bus Lietuvos vežėjams, kurie gabena lietuviškas ir ES šalių prekes į JK. „Šiuo metu neaišku, ar bus nustatytas palankus verslui pereinamasis laikotarpis“, – „Lietuvos žinioms“ sakė LPK vykdomasis direktorius Ričardas Sartatavičius.

„Mūsų tai niekaip nepaveiks“

„Laikini sutrikimai gal ir gali būti, bet jokio ryškesnio poveikio neprognozuojame“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) prezidentas, UAB „Arginta Engineering“ direktorius Tomas Jaskelevičius.

„Argintos“ įmonių grupei priklausanti UAB „Arginta Engineering“ – viena didžiausių Lietuvoje inžinerinės pramonės eksportuotojų. Jos metinė apyvarta pernai buvo 14 mln. eurų, šiemet prognozuojama – sieks 18 mln. eurų. Įmonėje dirba apie 200 darbuotojų. Įmonė į Jungtinę Karalystę tiekia dalį produkcijos – įrengimus logistikos ir pakavimo pramonei bei energetikos sektoriui. Vidutiniškai per metus į JK „Arginta Engineering“ parduoda produkcijos už 1–2 mln. eurų.

„Tiekiame produkciją ne vietinėms kompanijoms, o tarptautinėms, kurios turi būstines ir veikia Jungtinėje Karalystėje. Tai pasaulinės kompanijos, jos „Brexito“ klausimus sprendžia pačios“, – sakė jis.

Britų spauda skelbia, jog maždaug trečdalis Jungtinės Karalystės kompanijų dėl „Brexito“ gali iškelti savo veiklą į užsienį. Ar tokius scenarijus svarsto „Arginta Engineering“ partneriai? „Yra tokių dalykų. Šiuo metu vyksta vienos gamyklos iškėlimas iš Jungtinės Karalystės į Prancūziją. Bet mums tai jokio skirtumo. Na, persikelia užsakovas į Prancūziją – mes tieksime jam produkciją į Prancūziją, nebe į Jungtinę Karalystę“, – kalbėjo dėl ateities ramus T. Jaskelevičius.

Ričardas Sartatavičius: „Be papildomų muitinės procedūrų kainos bei muitinių eilėse prarasto laiko tam tikroms prekėms teks gauti JK pripažįstamus sertifikatus, nes tie, kuriuos išdavė ES – nebegalios“.

Nors jis įsitikinęs, kad „Brexitas“ niekaip nepaveiks įmonės veiklos ir rezultatų, „Arginta Engineering“ vadovas vis dėlto pripažino, kad tam tikrų pereinamojo laikotarpio sunkumų gali būti. „Bus kažkoks laikotarpis – nežinia dėl logistikos, tarpininkų, visų tų muitinių. Bet yra įmonės, kurios tai išspręs“, – įsitikinęs pašnekovas.

T. Jaskelevičius ramus ir dėl muito tarifų, nes inžinerinės pramonės produkcijai – įrangai ir įrengimams – tarifai nėra taikomi, o jeigu taikomi, tai nedideli. „Mūsų produkcija nėra vartojimo prekės, gaminame produkciją verslu, – aiškino jis. – Nieko esminio nesitikime. Dėl „Brexito“ esame ramūs.“

Kita vertus, T. Jaskelevičius pabrėžė, kad įmonės eksporto į Jungtinę Karalystę dalis nėra didelė – ją visada galima pakeisti kita kryptimi. „Arginta Engineering“ eksportuoja į užsienį 100 proc. Lietuvoje pagamintos produkcijos, bet į Jungtinę Karalystę – mažiau negu 10 procentų. „Mums pakeisti eksporto kryptį į Olandiją, Vokietiją ar Švediją – ne problema. Nesame priklausomi nuo Jungtinės Karalystės rinkos“, – tikino įmonės vadovas.

T. Jaskelevičius prognozuoja, jog „Brexitas“ neturės esminio poveikio ir visai Lietuvos inžinerinei pramonei: „Kažkokio papildomo darbo, žinoma, atsiras, ypač, jeigu nepavyks susitarti Jungtinei Karalystei ir ES. Bus kažkokių papildomų sąnaudų. Bet nieko ypatingo neprognozuojame. Jokių nuostolių“, – tikino LINPRA prezidentas.

Ričardas Sartatavičius: "Be papildomų muitinės procedūrų kainos bei muitinių eilėse prarasto laiko tam tikroms prekėms teks gauti JK pripažįstamus sertifikatus, nes tie, kuriuos išdavė ES – nebegalios". / LPK nuotrauka

Ričardas Sartatavičius: "Be papildomų muitinės procedūrų kainos bei muitinių eilėse prarasto laiko tam tikroms prekėms teks gauti JK pripažįstamus sertifikatus, nes tie, kuriuos išdavė ES – nebegalios". / LPK nuotrauka

Gali didėti eksporto kaina

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vykdomasis direktorius Ričardo Sartatavičius „Lietuvos žinioms“ teigė, jog šalies verslo iššūkiai ir problemos priklausys nuo to, ar išsipildys kietojo „Brexito“ scenarijus, ar britams ir ES pavyks susitarti dėl muitų sąjungos ar JK dalyvavimo ES vidaus rinkoje. „Dar neaišku, ar bus nustatytas palankus verslui pereinamasis laikotarpis“, – sakė jis.

Nepavykus susitarti dėl JK išstojimo iš ES sąlygų, tiesioginis poveikis Lietuvos verslininkams, R. Sartatavičiaus požiūriu, bus tas, kad išaugs mūsų eksportuojamų produktų į JK kaina. „Tačiau problema – ne tik išaugsiantys muitai, bet greičiau tai, kad po 40-ies metų laisvos prekybos tarp ES valstybių, nebėra muitų režimui reikalingos infrastruktūros“, – pabrėžė jis.

Be papildomų muitinės procedūrų kainos bei muitinių eilėse prarasto laiko tam tikroms prekėms teks gauti JK pripažįstamus sertifikatus, nes tie, kuriuos išdavė ES – nebegalios. „Tai lems dar didesnes papildomas laiko ir lėšų sąnaudas. Dar vienas probleminis klausimas verslui – profesinių kvalifikacijų pripažinimas. Kitaip tariant, tokių gerų sąlygų, kokios buvo JK būnant ES nare nebeliks“, – kalbėjo R. Sartatavičius.

Rengiasi keliems scenarijams

Po to, kai sausio 15 dieną Jungtinės Karalystės parlamentas didele balsų dauguma nepritarė išstojimo iš ES sutarčiai, smarkiai išaugo JK išstojimo be susitarimo rizika. R. Sartatavičiaus nuomone, kol kas tebelieka galimi keturi „Brexit“ baigties scenarijai. Vienas – kad susitarimas tarp ES ir JK vis dėlto bus, antras – išėjimas be sutarties. Be to, galimi dar du teisiniai keliai: JK kreipimasis į ES dėl derybų pratęsimo (jei tam vienbalsiškai pritartų visos ES narės) arba 50-ojo straipsnio galiojimo atšaukimas Jungtinės Karalystės iniciatyva, t. y. „Brexito“ proceso sustabdymas.

„Jungtinė Karalystė nuo kovo 29 dienos ES šalims narėms taps trečiąja šalimi, todėl, be abejonės, patekimas į rinką bus kur kas sunkesnis negu iki šiol“, – prognozavo LPK vykdomasis direktorius.

Labiau kentės vežėjai

Kuriems ūkio sektoriams „Brexitas“ atsilieps skaudžiausiai? „Jei bus pereinamasis laikotarpis ir per jį pavyktų susitarti dėl palankiausio prekybos režimo, eksportuotojams bei importuotojams nebus didelių nuostolių, žinoma, išskyrus biurokratinius kaštus. Be jokios abejonės, patekimas į rinką bus kur kas sunkesnis negu iki šiol. Sunku bus Lietuvos vežėjams, kurie gabena lietuviškas ir ES šalių prekes į Jungtinę Karalystę. Jiems teks laukti ilgose eilėse prie muitinių patikrinimų“, – prognozavo R. Sartatavičius.

„Brexitas“ baigtis be susitarimo 27 ES valstybių narių piliečiams ir įmonėms sukeltų didelių trikdžių, pavyzdžiui, finansinių paslaugų, oro transporto srityse. Daugeliui pramonės sektorių įsigaliotų muitai – vidutiniškai muitai siektų 5 proc., medienos gaminiams – apie 10 proc., drabužiams – iki 12 proc., trąšoms – iki 6,5 proc., plastikui – 3,5–6,5 proc., kai kuriems maisto gaminiams – iki 30 procentų. „Neigiamas pasekmes labiau pajus darbo patirties trečiosiose šalyse neturinčios įmonės, kadangi joms kils daug naujų reikalavimų“, – mano R. Sartatavičius.