„Amazon“ parduotuvė „nuskaito“ pirkėjų rankines
Ne­se­niai „A­ma­zon“ ati­da­rė Siet­le pir­mą­ją par­duo­tu­vę, ku­rio­je nė­ra nei ei­lių prie ka­sų, nei pa­čių ka­sų – su pir­kė­jais „dir­ba“ mo­der­nio­sios tech­no­lo­gi­jos. Ma­no­ma, kad šis žings­nis pa­ska­tins tech­no­lo­gi­jų die­gi­mo pro­ver­žį snū­du­riuo­jan­čia­me pre­ky­bos sek­to­riu­je – iš­ju­dins ir Lie­tu­vos pre­ky­bos tink­lus.

Po beveik metus trukusio technologijos tobulinimo būtiniausių prekių parduotuvėje „Amazon Go“ jau veikia sistema, kuri vaizdo kameromis ir jutikliais fiksuoja, kokias prekes nuo lentynos pasiėmė vartotojas.

Prieš pradėdamas apsipirkimą parduotuvės lankytojas turi praeiti pro vartus, pasižymėdamas išmaniojo telefono programėle „Amazon Go“. Vartams nuskenavus QR kodą, esantį telefone, vartotojas gali nevaržomas apsipirkinėti – nuo lentynų pasiimtas prekes dėtis tiesiai į savo rankinę. Apsipirkęs klientas paprasčiausiai išeina iš parduotuvės – pinigų suma už jo įsigytus pirkinius automatiškai nuskaitoma iš jo kredito kortelės sąskaitos.

Parduotuvių be kasininkų koncepciją „Amazon“ pristatė daugiau kaip prieš metus. Tuo metu kompanija teigė, kad 170 kv. m ploto parduotuvėje iš pradžių bus siūlomos tik maisto prekės, o apsipirkti galės tik kompanijos darbuotojai. Atliekant bandymus buvo nustatyta sistemos spragų, tad atidarymas paprastiems pirkėjams buvo atidėliojamas.

Naujoves lydi rizika

Tokio kompleksinio technologinio sprendimo, anot „Lietuvos žinių“ kalbinto bendrovės „nSoft“ direktoriaus Luko Radvilavičiaus, dar nepasiūlė jokia kita parduotuvė. Klientui apsiperkant apsieinama be personalo įsikišimo ir prekių skenavimo prie kasų, tad iš tiesų esą galima teigti, kad tai – unikali parduotuvė.

Tiesa, ir Lietuvoje, anot jo, įmonės kūrė bandomuosius projektus, tačiau nė viena sistema prekybos centruose neprigijo. „Buvo bandoma kurti sistemas, pristatyti jas Lietuvos, turbūt ir užsienio prekybos centrams, bet dėl kažkokių priežasčių jie šių sistemų neįsidiegė. Aišku, kiekviena kurta technologija turėjo savų pliusų ir minusų. Sunku pasakyti, kas labiausiai gąsdino. Matėme, kad prieš kelerius metus didieji Lietuvos prekybos tinklai nuėjo kitu keliu – pasirinko savitarnos kasas, kurios pasauliniu mastu yra senos – egzistuoja keliasdešimt metų“, – pasakojo L. Radvilavičius.

Jis sutiko, kad būti pionieriumi rinkoje – iššūkis, o bet kokie rimtesni pokyčiai neatsiejami nuo tam tikros rizikos. „Prieš keliasdešimt metų visas prekes mums paduodavo pardavėjas, kad jų nepavogtume. Taigi net perėjimas prie laisvo prekybos ploto, kuriame pirkėjas pats dedasi prekes į krepšelį ir paduoda jas kasininkei nuskenuoti, kėlė tam tikrą vagystės riziką. Net ir „Amazon“ parduotuvės atveju internete jau pilna aprašytų būdų, kaip apeiti ten taikomą technologiją. Išlieka klausimas, kaip kompanija stebės procesą, kokių prevencinių priemonių imsis. Svarbu ir tai, koks bus procentas nesąžiningų pirkėjų. Tačiau bet kokiu atveju rizika neišvengiama ir prekybos centrai turi su tuo susitaikyti – pavogtas prekes įtraukti į sąnaudas. Net kai „Amazon“ nuspręs atidaryti tūkstančius tokių parduotuvių, tam tikri sukčiavimo metodai neišvengiamai veiks. Tačiau prekybininkas sutaupys pardavėjų etatui skirtus pinigus“, – aiškino „nSoft“ vadovas

Prekybos sektorius atsilieka

Pašnekovo teigimu, prekybos sektorius technologijų pritaikymo požiūriu snaudžia. Prekybos sistema didžiuosiuose prekybos centruose, jo manymu, stagnuoja. Nuo to laiko, kai prieš kelias dešimtis metų buvo įdiegtos savitarnos kasos, nieko naujo iš esmės neįvyko, nors tam tikras inovacijas, pavyzdžiui, bekontakčius atsiskaitymus, mobiliąsias programėles, jie ir pasiūlė.

„Tai, ką padarė „Amazon“, galėtų būti didelis šuolis, ir tai galėtų būti pagrįsta ir kitomis technologijomis. Pavyzdžiui, nebūtina klientui atsiskaitant visiškai atsisakyti kasininko“, – svarstė L. Radvilavičius.

Jis neabejojo, kad „Amazon“ pavyzdys išjudins prekybos sektorių tiek užsienyje, tiek Lietuvoje. Tuo labiau kad dėmesys „Amazon Go“ parduotuvei – milžiniškas, vadinasi, vartotojus toks modelis domina ir rinkodaros požiūriu jis yra teigiamas.

„Tai, kad technologija buvo pritaikyta ten, pagreitins tokio modelio atsiradimą ir pas mus. Taip būna visada. Kartais, aišku, lietuviai būna visiški pionieriai, bet dažniau vis dėlto jie perka patikrintas technologijas. Jeigu jos pasitvirtins, be to, bus ekonomiškai naudingos ir po kelerių metų prasidės kitų prekybos tinklų užsienyje plėtra, suklus ir lietuviai“, – svarstė pašnekovas.

Tiesa, prognozuoti, kada lietuviai gali imtis taikyti tokias technologijas, esą sudėtinga – tam gali prireikti ir beveik dešimtmečio. Pirmiausia, jo manymu, pokyčiams ryšis didieji prekybos tinklai, o ne specializuotos parduotuvės, nes būtent didiesiems aktualiausia sumažinti sąnaudas.

Prekybos tinklai nesiskubina

„Amazon Go“ sprendimas, kaip sakė bendrovės „Maxima“ Informacinių technologijų aptarnavimo departamento direktorius Tomas Bazys, – puikus pavyzdys, kur link juda technologijos, taikomos prekybos srityje. Pavyzdžiui, kaip apsipirkimo procesą gali palengvinti mobilūs įrenginiai, vaizdo atpažinimo, dirbtinio intelekto ar kitos technologijos, kurios šiuo metu sparčiai vystosi. „Mes taip pat dar šiemet planuojame išbandyti naujus sprendimus, kurie, tikimės, mūsų klientams padės supaprastinti apsipirkimo procesą, tačiau detaliau apie tai kalbėti dar kol kas per anksti“, – sakė jis.

Apsipirkęs klientas paprasčiausiai išeina iš parduotuvės – pinigų suma už įsigytus pirkinius automatiškai nuskaitoma iš jo kredito kortelės sąskaitos.

Bendrovės „Palink“, valdančios prekybos tinklą IKI, viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė sakė, kad šiuo metu daugiau dėmesio skiriama parduotuvėms atnaujinti ir savitarnos kasoms įrengti.

Vartams nuskenavus pirkėjo QR kodą, esantį telefone, jis gali nevaržomas nuo lentynų pasiimtas prekes dėtis tiesiai į savo rankinę.Sipa/Scanpix nuotrauka

Niša technologijų įmonėms

Nors Lietuvoje esama perspektyvių technologijų bendrovių, veikiančių vaizdų ir veiksmų atpažinimo srityje, diegti šias technologijas prekybos centrai, anot L. Radvilavičiaus, gali imtis pasitelkę tiek vietinių, tiek ir užsienio kompanijų pagalbą.

„Jeigu žiūrėtume, kokius sprendimus dabar naudoja Lietuvos prekybos centrai, matytume, kad daugiausia naudojama ne Lietuvoje gaminta įranga ar programinė įranga – lietuviškos bendrovės tik pritaiko ją vietos rinkai. Labai svarbu, ką „Amazon“ darys su savąja technologija – ar jis padės ją ant prekystalio, ar įslaptins. Jeigu pardavinės, lietuvių prekybos centrai greičiausiai susigundys jau patikrintu sprendimu, o jei naudos tik savo reikmėms, be abejonių, atsiras daug technologiją kuriančių startuolių – tai Lietuvai, aišku, būtų naudingiau“, – svarstė pašnekovas.