„Airbnb“ plėtra kelia problemų Europos sostinių valdžiai: vietos gyventojai gali likti be būstų
Itin sėk­min­ga ame­ri­kie­čių in­ter­ne­ti­nės kom­pa­ni­jos „Airbnb“ plė­tra di­džiuo­siuo­se Eu­ro­pos mies­tuo­se pri­ver­tė ir Par­yžiaus val­džią im­tis griež­tų prie­mo­nių prieš šį būs­tų nuo­mos por­ta­lą, nes Pra­ncū­zi­jos sos­ti­nės cen­tras, kaip ir pa­na­šiuo­se tu­ris­ti­niuo­se mies­tuo­se Ve­ne­ci­jo­je ar Bar­se­lo­no­je, grei­tai ga­li lik­ti vi­sai be vie­tos gy­ven­to­jų.

Butų ir kambarių nuoma per „Airbnb“ portalą ar panašias interneto platformas Paryžiuje tokia populiari, kad dabar Prancūzijos sotinės regione jau siūloma daugiau kaip 65 tūkst. tokių būstų. 2012-aisiais jų buvo tik 4 tūkst. Deja, bet centrinių Paryžiaus rajonų gyventojai visai nedžiūgauja, kad dauguma prabangių kaimynų butų virto turistų viešbučiais.

„Matėme girtų žmonių, besivoliojančių ant žemės. Matėme, kaip vieni vaikėsi kitus. Visko buvo ir visko čia dabar gali nutikti. Apiplėšimai – žmonės klykia. Vieną naktį net buvo iškviesti gaisrininkai, nes laiptinėje žmogus prarado sąmonę“, – sako architektas, Paryžiaus centro gyventojas Frankas Briandas.

Labiausiai nuo tokio antplūdžio nukentėjo 1-asis, 2-asis ir 3-aisis Paryžiaus rajonai. Per kelerius metus jie prarado daugiau kaip 10 proc. nuolatinių gyventojų, teko mažinti klases mokyklose, be to pradėjo trūkti įprastinių paslaugų – kirpyklų, kepyklų ir panašių įmonių, nes jas išstūmė turistams skirtos kavinės ir restoranai.

„Nenoriu tapti meru muziejuje su gražiomis sienomis, kur žmonės atvyksta kelioms dienoms paviešėti ir išvyksta. Labai svarbu, kad mūsų miestų centrai išliktų klestintys ir autentiški, o būtent tą ir nori pamatyti turistai“, – sako Paryžiaus 2-ojo rajono meras Jasquesas Boutaultas.

Paryžiaus, kaip ir kitų pagrindinių turistinių Europos centrų valdžia, bando rasti būdų kaip pristabdyti šias tendencijas. Viena iš griežčiausių priemonių išvis uždrausti antro ar trečio būsto nuomą ir leisti nuomoti tik kambarius tame bute ar name, kur gyvena pats savininkas ir tai ne daugiau kaip 120 dienų per metus.

„Manau, kad „Airbnb“ nusisuko nuo originalaus verslo modelio. Iš dalijimosi ekonomikos jis virto plėšikišku verslu, kur profesionalai urmu perka namus, ištisus pastatus, kad paverstų juos pinigus gaminančiomis mašinomis. Mūsų vaidmuo atkurti šiek tiek tvarkos“, – aiškina Paryžiaus vicemeras Ianas Brossatas.

Kita vertus nuoma internetu radikaliai išjudino anksčiau viešbučių ir panašių įstaigų monopolizuotą verslą ir nemažai ypač jaunų žmonių tuo naudojasi.

„Prieš mėnesį buvau išvažiavęs pakeliauti. Kaip ir prieš tai važiavau į Maroką ir vienintelis būdas sumokėti už tokias atostogas – išnuomoti savo butą per „Airbnb“. Taigi nuomojau butą Paryžiuje per „Airbnb“ ir galėjau išsinuomoti kitą būstą Maroke per tą patį „Airbnb“ ar kitas panašias platformas“, – sako „Airbnb“ paslaugomis besinaudojantis Pierre`as Poleau`as.

Nuoma per internetą tikrai pridarė daug problemų turistinių miestų gyventojams – dar pašoko būsto kaina, triukšmas, nyksta paslaugų įmonės, bet „Airbnb“ ir kitos platformos gerokai padidino turistų srautą, o nuo jų, vien Paryžiaus regione priklauso apie 300 tūkst. darbo vietų ir ši pramonė tik didėja.