„Achemos grupė“ diversifikuoja politinę riziką
Vie­na di­džiau­sių ša­lies vers­lo gru­pių – kon­cer­nas „A­che­mos gru­pė“ – Lie­tu­vo­je ne­ma­to ga­li­my­bių kon­ku­ruo­ti su vals­ty­bi­nė­mis įmo­nė­mis, to­dėl da­lį in­ves­ti­ci­jų nu­krei­pia į ki­tas vals­ty­bes.

„Matydami, kad Lietuvoje verslu užsiima ir valstybė, turinti galių savo įmonėms sudaryti išskirtines sąlygas kitų rinkos dalyvių atžvilgiu, siekiame diversifikuoti politinę riziką“, – sako nuo praėjusių metų lapkričio pabaigos koncernui „Achemos grupė“ vadovaujantis generalinis direktorius Linas Sabaliauskas.

„Lietuvos žinių“ pokalbis su juo – apie praėjusių metų koncerno veiklos rezultatus ir ateities planus.

Rengiasi ketvirtajai pramonės revoliucijai

– Kiekvienas naujas vadovas ateina turėdamas savo viziją ir tikslus. Kokią jūs matote didžiausią šalies industrinę grupę po kelerių metų?

– Davoso forumo įkūrėjas Klausas Schwabas teigia, jog Senajame Pasaulyje didelės žuvys suvalgydavo mažas žuvis. Tačiau šiandien pirmauja greitos žuvys, kurios valgo lėtas žuvis. Mes norime būti greiti.

Matome, kad šiuo metu grupė turi milžinišką potencialą progresuoti. Mano vizija – industrinė grupė, labiau koncentruota, lanksti, auganti ir pasirengusi priimti ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkius. Privalome pasinaudoti turimais konkurenciniais pranašumais, stipria technine baze ir esamu personalo potencialu.

Siekdami šio tikslo pradėjome ambicingą verslo transformacijos programą, kuri smarkiai pakeis šiandieninį koncerną. Jis turi tapti nuolat besikeičiančia, stipria ir augančia įmonių grupe.

Valdančioji bendrovė yra strateginė investuotoja, kurios pagrindinė užduotis – efektyviai valdyti įmones didinant vertę akcininkams. Vertinant mūsų valdomų per 40 bendrovių portfelį, akivaizdu, kad daugiausia dėmesio sulauks verslas, kuriantis didžiausią vertę: chemijos pramonės ir prekybos, žemės ūkio, logistikos ir energetikos įmonės.

Grupė visada turėjo labai plačią investicijų programą. Dabar esame apsisprendę plėtoti koncentruotas veiklas, kurios sukuria galimybę būti dar pelningesnėms ateityje.

Patvirtinta trąšų gamyklos „Achema“ investicijų į naujo produkto – melamino – gamybą programa. Pradėję gaminti melaminą efektyviau valdytume sezoninius rinkos svyravimus, būdingus trąšų gamybai.

– Ar tam reikės naujų pajėgumų?

Linas Sabaliauskas: "Visiškai pasitraukti iš Lietuvos tikrai neketiname, bet matydami, kad čia verslu užsiima ir valstybė, turinti galių savo įmonėms sudaryti išskirtines sąlygas kitų rinkos dalyvių atžvilgiu, siekiame diversifikuoti šią riziką, t. y. tam tikrą investicijų dalį nukreipiame į kitas šalis."

– Statysime dar vieną gamyklą „Achemoje“, nes melamino, kaip ir azotinių trąšų, pagrindinė žaliava yra dujos. Investicija sieks 90–120 mln. eurų. Tiesa, šio ambicingo plano įgyvendinimas priklausys ir nuo Lietuvos politikų vykdomos dujų, energetikos, mokesčių politikos. Atsižvelgdami į sąlygas spręsime, ar investuosime Lietuvoje, ar tokioms investicijoms palankesnėje kitoje valstybėje.

Be produktų diversifikavimo, leisiančio veikti keliose rinkose, numatome investuoti į atsinaujinančią energetiką. Lietuvoje atsinaujinančios energetikos plėtra iš esmės yra sustojusi. Šiandien visiškai neaišku, kokiomis priemonėmis bus plėtojama žaliosios energijos gamyba, kaip apskritai bus užtikrinamas šalies energetikos strategijos įgyvendinimas, todėl pasirinkome investuoti kitose Europos valstybėse – šiais metais įsigijome vėjų elektrinių parkų Čekijoje ir Kroatijoje.

Ieško verslui palankesnės aplinkos

– Ar koncernas svarstytų galimybę „išsikraustyti“ iš Lietuvos, jei šalyje verslo sąlygos taptų itin sudėtingos?

– Visiškai pasitraukti iš Lietuvos tikrai neketiname, bet matydami, kad čia verslu užsiima ir valstybė, turinti galių savo įmonėms sudaryti išskirtines sąlygas kitų rinkos dalyvių atžvilgiu, siekiame diversifikuoti šią riziką. Kitaip sakant, tam tikrą dalį investicijų nukreipiame į kitas šalis.

Nematome galimybės konkuruoti su valstybinėmis įmonėmis, todėl diversifikuojame savo politinę rizikę.

– Kuriame sektoriuje valstybinio verslo spaudimas privačiam yra stipriausias?

– Dėl politinių sprendimų įtakos verslui ir laisvosios rinkos principais grįstai rinkai rizikingiausi, mūsų požiūriu, energetikos ir žaliavų sektoriai. Visiems žinoma, kad didžiausia valstybinio sektoriaus dalis tenka energetikai, bet valstybė ne mažiau kišasi ir į žaliavų rinką, kuri pagal savo specifiką taip pat priskiriama energetikai.

Mums dujų rinka yra žaliavų rinka, o valstybė ją vertina kaip energetikos reguliavimo sritį. Šioje rinkoje valstybės įmonės vykdo veiklą išskirtinėmis sąlygomis. Tarkime, kai kurie bendrovių, turinčių galingą užnugarį, susitarimai su kitais rinkos dalyviais riboja įmonių galimybes naudotis privačiais terminalais Klaipėdos uoste. Jeigu tokius susitarimus pasirašytų privatus verslas, jis kaipmat sulauktų finansinių baudų už konkurencijos ribojimą. O valstybės įmonei tai leidžiama.

Žengia į Baltijos šalių dujų biržą

– 2017 metais įsteigėte dujų prekybos bendrovę „Achema Gas Trade“. Koks jos veiklos tikslas?

– Iki šiol buvome didžiausias dujų pirkėjas Lietuvoje. 2017 metais pradėjome ir prekybą dujomis – „Achema Gas Trade“ dalyvauja dujų biržoje Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Įmonė prekiauja tiek Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo, tiek „Gazprom“ dujomis, taip pat ir virtualioje rinkoje. Gruodį bendrovė pasirašė rinkos formuotojos sutartį su Baltijos šalių gamtinių dujų birža „GET Baltic“. Ji bus atsakinga ne tik už dujų tiekimą bendrovei „Achema“, bet ir už likvidumo bei nepertraukiamos prekybos palaikymą Lietuvos prekybos aikštelėje.

Stiprina agroverslo grupę

– Praėjusių metų pabaigoje „Achemos grupė“ baigė sandorį ir įsigijo UAB „LP grupė“, valdančią AB „Litagros prekyba“, UAB „Joniškio elevatorius“ ir SIA „Litagra“. Kodėl nusprendėte stiprinti turimas žemės ūkio verslo pozicijas Lietuvoje?

– Žemės ūkio verslą vertiname kaip vieną strateginių veiklos sričių, kurioje matome dideles augimo galimybes. Šiame sektoriuje jau veikia koncernui priklausanti viena didžiausių šalies agroverslo bendrovių „Agrochema“. „Litagros“ prekybos ir grūdų elevatorių verslo prijungimas sustiprins bei išplės „Agrochemos“ veiklos sritis, o kartu su kitomis koncerno įmonėmis sukurs vieną stipriausių žemės ūkio bendrovių Lietuvoje.

Įsigiję „Litagros“ grūdų ir elevatorių verslą gavome papildomos naudos: padidėjo mūsų valdomų mažmeninių parduotuvių tinklas, išsiplėtė tiesiogiai su ūkininkais dirbančių vadybininkų būrys, pagerėjo trąšų, augalų apsaugos priemonių, sėklų bei kitų produktų pardavimo galimybės, išaugo grūdų prekybos apimtis ir elevatorių tinklas. Šia investicija siekiame sukurti vieną stipriausių agroverslo bendrovių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, pajėgią konkuruoti su kitais stambiausiais rinkos dalyviais.

Finansavo valstybinius projektus

– Kokiu mastu „Achemos grupė“ pernai prisidėjo prie valstybinių energetinio saugumo projektų finansavimo?

– Koncernas itin reikšmingai prisideda prie SGD dujų terminalo eksploatacijos sąnaudų padengimo. 2017 metais SGD terminalo išlaikymas „Achemai“ kainavo beveik 20 mln. eurų. 2018 metais iš viso planuojama surinkti daugiau kaip 86 mln. eurų SGD mokesčio, o „Achemos“ dalis sieks 24 mln. eurų. Atitinkama suma sumažės vienos pagrindinių koncerno įmonių pelnas.

Skaičiuojame, kad nuo 2013 metų SGD terminalą jau parėmėme 80,3 mln. eurų. Su šių metų įnašu susidarys įspūdinga 103,4 mln. eurų suma.

– Kaip įsivaizduojate teisingą SGD terminalo finansavimo modelį?

– Klaipėdos SGD terminalas įvardijamas kaip strateginis objektas, nes užtikrina strategines galimybes apsirūpinti dujomis, elektra ir šiluma. Tačiau dabar už jį moka tik dujų vartotojai. Jeigu pripažįstame, kad SGD terminalas – strateginis objektas, jo pirkimo ir išlaikymo sąnaudos turėtų būti padalytos visiems tuo saugumu besinaudojantiems, taip pat tiems, kurie vartoja produktus, pagamintus naudojant dujas. Teisingiau būtų inventorizuoti visus naudos gavėjus ir jiems padalyti terminalo išlaikymo sąnaudas. Jeigu tai būtų ne strateginis, o komercinis objektas, sprendimai galėtų būti kitokie.

Lietuvos politikai bando didžiausią terminalo išlaikymo naštą užkrauti vienam ūkio subjektui, nes su vienu ginčytis paprasčiau. Jei už krašto apsaugą mokame visi, gal ir už energetinį saugumą užtikrinančius strateginius objektus galėtume mokėti visi. Bet tai – politinis sprendimas, jam priimti reikėtų visų partijų sutarimo.

Laukia naujos darbuotojų kartos

– Ar 2017 metai, jūsų nuomone, „Achemos grupei“ buvo sėkmingi?

– 2017– ieji buvo sunkūs ir įtempti, kiekvieną ketvirtį teko įveikti kylančius iššūkius. Padėtis rinkoje aštrėjo dėl natūralios ir valstybinės konkurencijos.

Praėjusiais metais, ypač paskutinį ketvirtį, nelepino ir gamta. Šis pavasaris taip pat sudėtingas. Gamtos sąlygos mums svarbios ne tik dėl pagrindinių trąšų naudotojų žemdirbių poreikių, bet ir dėl turimų energijos pajėgumų. Tarkime, Lietuvoje vėjo jėgainės pernai sukosi lėčiau negu įsigytos užsienyje.

Tačiau 2017-uosius baigėme pelningai. Šiais metais tikimės geresnių rezultatų.

– Didžiausiose „Achemos grupės“ įmonėse mokami didesni už Lietuvos vidurkį atlyginimai. Tai padeda išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus ar emigracijos rykštė plaka ir geriausias šalies įmones?

– Esame tokioje pat padėtyje, kaip ir visa Lietuva. Kad ir koks būtų geras atlyginimas, negalime mokėti tiek, kiek moka Vokietijos darbdavys. Galimybę mokėti vienokį ar kitokį darbo užmokestį sukuria įmonės konkurencingumas, o mažesnį mūsų pelningumą, palyginti su Vakarų Europos kompanijomis, daug lemia tam tikri valstybėje vykstantys procesai. Taip pat mažesnis nei Vakaruose efektyvumas. Mokėdami didesnį atlyginimą dar labiau padidintume išlaidas produkcijos vienetui pagaminti. Kita vertus, jei mokėtume mažesnę už vidutinę algą, būtume dar prastesnėje padėtyje.

– Ką darote, kad darbuotojai neišsibėgiotų?

– Žmonės išlaikomi ne vien pinigais. Jie turi ir kitų, ne tik finansinių, poreikių. Svarbus pagarbus vadovybės požiūris į darbuotojus, nuosekli socialinė įmonės politika, draudimo paslaugos ir kiti dalykai. Vis dėlto konkuruoti su Vakarų Europos valstybėmis sunku, nes jų politikai supranta mokesčių, investicinės aplinkos įtaką pramonės įmonėms ir jose dirbančių žmonių gerovei. Gal ten verslininkai sugeba geriau politikams paaiškinti, kaip tai susiję?

Situacija nelengva ir todėl, kad laukiame naujos darbuotojų kartos, kuriai ne mes siūlysime, bet ji mums siūlys sąlygas. Norėdami sudominti ją darbu savo įmonėse, turėsime dar labiau pasistengti. Dabar dirbame ir mokomės dirbti su esama karta, tačiau ateis žmonės, su kuriais niekas nedirbo. Tai bus tikrai didelis iššūkis, lengvų sprendimų neverta tikėtis. Juos priimti bus per vėlu, kai naujoji karta užaugs ir plūstelės į rinką. Tam pamažu rengiamės jau dabar.

Sudėtingas valdžios ir verslo dialogas

– Ar politikai supranta išskirtinę koncerno vietą šalies ekonomikoje ir problemas, su kuriomis susiduria nacionalinis verslas?

– Energetikos ministerija bando suvokti ir spręsti energetikos klausimus. Tai, jog „Achema“ įtraukta į strateginių bendrovių sąrašą, rodo, kad ji tikrai matoma kaip išskirtinė. Politikai, regis, supranta, kokia tai didelė įmonė, tačiau ne visada suvokia, kad jų pačių sprendimai daro įtaką mūsų konkurencingumui Vokietijoje, Prancūzijoje, Anglijoje ar kitur.

Koncernas veikia ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje rinkoje. Lietuvoje priimti trumparegiški politikų sprendimai blogina mūsų veiklos sąlygas tarptautinėje rinkoje ir mažina konkurencingumą. Dėl to prarandame galimybes įdarbinti žmones, kelti jų kvalifikaciją, užtikrinti gerovę, plėstis.

Per susitikimus su politikais mėginame paaiškinti, kaip jų priimami įstatymai lemia mūsų veiklą, kelių tūkstančių darbuotojų kasdienybę, o galų gale ir valstybės biudžetą, visos šalies gerovę.

INFOBOKSAS

Koncerno „Achemos grupė“ 2017 metų rezultatai

Pajamos: 818 mln. eurų.

Pelnas iki mokesčių: 33 mln. eurų.

Investicijos: 50 mln. eurų.

Koncernas „Achemos grupė“ yra viena didžiausių verslo grupių Lietuvoje. Ji vienija per 40 bendrovių Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Suomijoje, Švedijoje, Čekijoje ir Kroatijoje. Grupės įmonės veikia trąšų gamybos ir žemės ūkio verslo, uosto krovos ir logistikos, energetikos, viešbučių, pakuočių gamybos, remonto, inžinerinių, projektavimo, saugos, draudimo, žiniasklaidos ir kitų paslaugų srityse. Koncerno valdomose bendrovėse dirba apie 4700 darbuotojų.

Šaltinis: Įmonės duomenys

Energetinio saugumo finansavimas

SGD terminalo išlaikymo mokestis, mln. eurų

MetaiSGD mokestis„Achemos“ dalis
2013–201430,713,1
201570,030,2
201681,017,0
201788,520,0
201886,724,0
2013–2018356,9104,3

Šaltinis: Kainų komisija, LŽ