Smegenų ląsteles gaminame visą gyvenimą
Nau­jau­sias ty­ri­mas at­sklei­dė, kad žmo­nės vi­są sa­vo gy­ve­ni­mą, bent iki 97 me­tų, nuo­lat ga­mi­na nau­jas sme­ge­nų ląs­te­les. Dėl šios idė­jos bu­vo smar­kiai dis­ku­tuo­ja­ma; anks­čiau ma­ny­ta, kad gi­mė­me jau su vi­so­mis sme­ge­nų ląs­te­lė­mis, ku­rias ka­da nors tu­rė­si­me.

„BBC News“ rašo, kad Madrido universiteto mokslininkai taip pat nustatė, jog naujų smegenų ląstelių mažėja dėl amžiaus. Ypač jų sumažėja esant pradinei Alzheimerio ligos stadijai, ir tai suteikia naujų idėjų dėl demencijos gydymo.

Dauguma mūsų neuronų – smegenų ląstelių, siunčiančių elektrinius signalus, – iš tikrųjų jau yra savo vietoje, kai tik gimstame. Kitų žinduolių tyrimai rodo, kad naujų smegenų ląstelių susidaro ir per vėlesnį gyvenimą, tačiau neurogenezės mastas žmogaus smegenyse vis dar yra diskusijų šaltinis.

Per tyrimą, paskelbtą žurnale „Nature Medicine“, ištirtos 58 mirusių žmonių (nuo 43 iki 97 metų) smegenys. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas hipokampui – smegenų sričiai, prisidedančiai prie atminties ir emocijų. Jos reikia prisiminti, pavyzdžiui, kur pastatėme automobilį.

Sveikose smegenyse neurogenezės masto sumažėjimas dėl amžiaus buvo nedidelis. Kaip sakė dr. Maria Llorens-Martin, tikėtina, kad gaminame naujus neuronus tol, kol mums reikia išmokti naujų dalykų. Ir tai vyksta kiekvieną mūsų gyvenimo sekundę.

Tačiau Alzheimerio liga sirgusių asmenų smegenys buvo kitokios. Ligos pradžioje naujų neuronų susidarymas sumažėjo nuo 30 tūkst. iki 20 tūkst. viename milimetre.

Tikėtina, kad gaminame naujus neuronus tol, kol mums reikia išmokti naujų dalykų. Ir tai vyksta kiekvieną mūsų gyvenimo sekundę.

„Esant pirmajai ligos stadijai – 30 proc. sumažėjimas. Mus labai stebina, kad taip anksti, net prieš beta amiloidų (Alzheimerio ligos požymis) kaupimąsi ir tikriausiai prieš atsirandant simptomams“, – pabrėžė dr. M. Llorens-Martin.

Alzheimerio liga išlieka nepagydoma, tačiau per tyrimą pagrindinis dėmesys skiriamas beta amiloidų kaupimuisi smegenyse. Vis dėlto daug bandymų taikant šią prieigą nepavyko, o naujausias tyrimas rodo, kad kas nors gali vykti dar anksčiau.

Pasak dr. M. Llorens-Martin, supratimas, kodėl neurogenezės mastas mažėja, gali padėti rasti naujų būdų gydyti Alzheimerio ligą ir normaliai senti. Tačiau per kitą mokslinių tyrimų etapą tikriausiai reikės pažvelgti į dar gyvų žmonių smegenis, kad būtų aišku, kas vyksta laikui bėgant.

Dr. Rosa Sancho iš Alzheimerio tyrimų centro Jungtinėje Karalystėje sakė: „Nors pradedame prarasti nervų ląsteles ankstyvame brandžiame amžiuje, šis tyrimas rodo, kad galime ir toliau pasigaminti naujų, net įžengę į dešimtą savo gyvenimo dešimtmetį. Alzheimerio liga radikaliai pagreitina nervų ląstelių praradimą, ir šis tyrimas suteikia įtikinamų įrodymų, kad ji taip pat riboja naujų nervų ląstelių gamybą. Reikės didesnės apimties tyrimų šioms išvadoms patvirtinti ir išaiškinti, ar jos galėtų nutiesti kelią ankstyvai diagnozei tų, kuriems labiausiai gresia ši liga.“