Pelėdų ir vyturių smegenų veikla skiriasi
Ty­ri­mo duo­me­ni­mis, la­bai vė­lai mėgs­tan­čių kel­tis žmo­nių pe­lė­dų ir anks­ty­vų vy­tu­rių sme­ge­nų veik­la dar­bo die­nos va­lan­do­mis ski­ria­si. Tes­tai, at­lik­ti tarp aš­tuo­nių ry­to ir aš­tuo­nių va­ka­ro, at­sklei­dė, kad nak­ti­nių pe­lė­dų sme­ge­nų sri­ty­se, su­si­ju­sio­se su są­mo­nin­gu­mo pa­lai­ky­mu, bu­vo ma­žiau jung­čių. Jų dė­me­sin­gu­mas bu­vo pra­stes­nis, reak­ci­jos lė­tes­nės, mie­guis­tu­mas di­des­nis.

Kaip rašo „BBC News“, mokslininkai nuskenavo naktinių pelėdų, einančių miegoti pusę trijų nakties ir pabundančių ketvirtis po dešimtos valandos ryto, bei anksti mėgstančių keltis asmenų smegenis. Tyrėjų teigimu, smegenų skenograma atskleidė, kad pelėdoms nepalankūs įprastos darbo dienos „suvaržymai“. Tačiau reikėtų atlikti daugiau tyrimų, kad būtų galima suprasti, kokį poveikį sveikatai naktinės pelėdos patiria dėl jų prigimčiai netinkamo darbo ar mokyklos grafiko.

Kovajant su įgimtu ritmu

Mokslininkai tyrė 38 žmonių – naktinių pelėdų ir rytinių vyturių, einančių miegoti prieš 23 val. ir atsikeliančių pusę septynių ryto, – smegenų veiklą magnetinio rezonanso tomografu. Tada savanoriai atliko įvairias užduotis įvairiu laiku nuo aštuonių ryto iki aštuonių vakaro ir buvo paprašyti pranešti apie savo mieguistumo lygį.

Vyturiai buvo mažiausiai mieguisti ir greičiausiai reagavo anksti ryte. Taip pat nustatyta, kad šiuo metu jie buvo gerokai darbingesni nei naktinės pelėdos. Priešingai nei vyturiai, naktinės pelėdos buvo mažiausiai mieguistos ir sparčiausiai reagavo 20 val., nors tuo metu jų darbingumas nebuvo reikšmingai didesnis nei vyturių.

Naktinės pelėdos visą gyvenimą turi eiti į kompromisus. Nuolat kovoti su įgimtu ritmu.

Kaip sakė tyrėjai, vyturių smegenų aktyvumas tose srityse, kurios susijusios su didesniu darbingumu ir mažesniu mieguistumu, buvo gerokai didesnis visą darbo dieną, o pelėdų – mažesnis.

Tyrimui vadovavusi dr. Elise Facer-Childs iš Birmingamo universiteto Žmogaus smegenų sveikatos centro pabrėžė, kad naktinės pelėdos visą gyvenimą turi eiti į kompromisus. Anksčiau keltis, kai eina į mokyklą arba į darbą. Nuolat kovoti su įgimtu ritmu. Todėl yra „kritinė būtinybė“ geriau suprasti, kaip prisitaikymas prie netinkamo žmogaus prigimčiai mokyklos ar darbo laiko gali paveikti jo sveikatą ir produktyvumą.

Lankstesni laiko požiūriu

Tyrėjų duomenimis, apie 40–50 proc. gyventojų linkę eiti miegoti vėliau ir keltis po aštuonių valandų ryto. Dr. E. Facer-Childs pridūrė, kad tipinė diena gali trukti nuo devynių ryto iki penkių vakaro, tačiau naktinių pelėdų darbingumas ryte gali būti mažesnis, taip pat mažesnis smegenų aktyvumas tose srityse, kurios susijusios su sąmoningumu, o mieguistumas dieną – didesnis.

„Jei mes, kaip visuomenė, galėtume būti lankstesni laiko požiūriu, galėtume žengti ilgu keliu siekdami maksimalaus produktyvumo ir mažindami pavojų sveikatai“, – sakė ji.

Tačiau dr. E. Facer-Childs patikino, kad smegenų veiklos skirtumai nėra neatitaisomai padaryta žala. Kita vertus, pats tyrimas turi tam tikrų apribojimų. Todėl gali būti, kad kiti veiksniai, kurie nebuvo įtraukti į tyrimą, pavyzdžiui, pasirinktas gyvenimo būdas, taip pat galėjo turėti įtakos rezultatams.

Neurologas dr. Alexas Nesbittas iš Londono karališkojo koledžo teigė, kad tyrimas, į kurį pats nebuvo įsitraukęs, papildo įrodymus, jog žmogaus smegenų veiklai įtakos turi ne tik dienos laikas, bet ir organizmo laikrodis. Vis labiau aišku, kad šie veiksniai yra svarbūs, tačiau žmonėms plačiai primetama devintos – penktos valandos rutina.

Tyrėjų manymu, būtina atlikti daugiau tyrimų, siekiant išsiaiškinti, ar gali būti paveiktos kitos smegenų sritys, kai žmogus yra naktinė pelėda ar rytinis vyturys. Birmingamo ir Sario universitetų mokslininkų tyrimas paskelbtas žurnale „Sleep“.