Paklauskite vaiko ne tik, ką valgė...
Pa­siim­da­mi vai­ką iš dar­že­lio pir­miau­sia pa­klau­sia­me, ką jis val­gė. Pe­dia­trai siū­lo pri­dur­ti ir dar vie­ną klau­si­mą: o kaip tą die­ną vai­kas tuš­ti­no­si? Iš tie­sų – vai­ko iš­ma­tos ga­li daug pa­sa­ky­ti apie jo svei­ka­tą. Po­kal­bio pa­kvie­tė­me vai­kų li­gų gy­dy­to­ją doc. Al­gi­man­tą Ving­rą.

– Ką mama gali nuspėti apie vaiko sveikatą iš išmatų spalvos?

– Juodos išmatos gali būti tada, kai vaikui, įtariant apsinuodijimą vaistais ar buitine chemija, buvo duota keli gramai anglies tablečių. Jokie maisto produktai išmatų juodai nedažo. Vartojant geležies preparatus, išmatos būna labai tamsiai žalios, kurių spalva kartais traktuojama kaip juoda. Tamsesnės išmatos ir kietesnės išmatos 1–2 kartus gali pasirodyti, kai vaikas suvalgė daugiau mėlynių. Juodos išmatos būna, kai kraujuoja skrandžio opa, o tai priešmokyklinio amžiaus vaikams būna itin retai (tuo pačiu metu yra ir kitų negalavimų).

Rudos spalvos intensyvumas priklauso nuo to, kiek išsiskyrė tulžies valgant atitinkamus patiekalus, skatinančius jos išsiskyrimą, pvz., turinčius riebalų.

Geltonos spalvos intensyvumas priklauso ir nuo tulžies išsiskyrimo, ir nuo valgomų daržovių. Pavyzdžiui, vaiko, suvalgiusio morkų, abrikosų ar persikų tyrelės, išmatos gali įgauti suvalgytų minėtų daržovių ir vaisių spalvos geltoną atspalvį. Tokios išmatos bus 1–2 kartus, tol, kol suvalgyti produktai pasišalins iš žarnyno.

Raudonos išmatos būna tada, kai vaikas buvo pamaitintas patiekalu, kuriame buvo burokėlių, paprikų, pomidorų.

Rusvai žalios ar įvairaus atspalvio žalsvos išmatos gali laikinai atsirasti, kai vaikas daugiau suvalgė žalių lapinių daržovių. Natūrali tulžies spalva yra žalia. Kai išmatos greitai slenka žarnynu, jos gali įgauti atitinkamą žalsvoką atspalvį.

Labai šviesios, beveik baltos išmatos rodo, kad yra sutrikęs tulžies išsiskyrimas. Pastebėjus tokias išmatas būtina kreiptis į gydytoją, nes galima įtarti virusinės kilmės kepenų uždegimą. Tuo pačiu metu būna ir kitų negalavimo požymių.

– Kokia normali išmatų konsistencija? Kaip iš išmatų atspėti, kad vaikas jau viduriuoja ar kad viduriai jau užkietėjo?

– Teigti, kad vaikas viduriuoja, galima tik tada, kai jo tuštinimasis padažnėjo daugiau nei 2 kartus, lyginant su jam įprastu tuštinimosi dažniu, ir išmatų aiškiai pagausėjo, jos tapo vandeningesnės. Išmatos „gazuotas vandenėlis“ pasitaiko tuomet, kai jos pasišalina kartu su dujomis.

Manyti, kad užkietėjo viduriai, galima tik tada, kai vaiko tuštinimasis suretėjo, lyginant su jam įprastu tuštinimosi dažniu, pakito išmatų konsistencija: jos tapo kieta dešra – „stulpu“, atsirado „akmenukų“, „spiriukų“, o pats tuštinimosi procesas reikalauja daug vaiko pastangų arba be pagalbos jis negali pasituštinti. Tuo pačiu metu atsiranda ir kitų negalavimo požymių – aiškiai sumažėja apetitas, pučia pilvą, jį skauda (skausmo pobūdžio maži vaikai nemoka nusakyti).

Kreiptis į gydytoją reikia, kai vaikas pradėjo gausiai viduriuoti, nes kuo mažesnis vaikas, tuo viduriavimas jam pavojingesnis.

– Ką rodo nesuvirškinti maisto gabaliukai išmatose, gleivės, kraujas? Ar visada tai ligos ženklai?

– Maisto gabaliukai. Ne visas maistas žarnyne taip pakinta, kad nebūtų įmanoma atskirti, koks buvo suvalgytas, todėl išmatose pastebima morkų, kopūstų, lapinių daržovių gabalėlių, uogų (pvz., įvairių serbentų, vynuogių, agrastų, slyvų) apvalkaliukų, ir tai natūralu. Nesuvirškinto maisto gabaliukų dažniau pasirodo, kai vaikas blogai sukramto maistą, nes žarnyne dantų nėra. Todėl mažų vaikų niekada neskubinkite valgyti, o leiskite pirmais metais išmokti maistą trinti dantenomis, o antrais – kramtyti. Kramtyti neišmoksta tie mažyliai, kurie, kad „greičiau pavalgytų“ pirmų metų pabaigoje ir antrais metais yra maitinami smulkiai sutrintu maistu. Išmatas tiriant mikroskopu beveik visuomet randama truputį nesuvirškintos narvelienos, ir tai normalu.

Gleivės. Nedaug gleivių būna beveik visuomet. Daugiau gleivių rodo uždegimą.

Kirminai. Išmatose randami kirminai rodo, kad šeimoje nepakankamai paisoma asmens higienos, nes kirmėlėmis užsikrečiama per nešvarias rankas, kai jos nenusiplaunamos prieš valgį, paglosčius naminius gyvūnus, buvus tualete. Užsikrečiama ir per nepakankamai kruopščiai nuplautas daržoves, uogas, vaisius. Kirminai – organizmo parazitai. Jų pastebėjus, būtina kreiptis į gydytoją, kuris, priklausomai nuo kirminų rūšies, skirs gydymą. Kovojant su kirminais, svarbiausia pašalinti galimybę jais užsikrėsti, pvz., neskatinti vaiko žaisti smėlio dėžėse, vis dar pasitaikančiose senos statybos namų kiemuose.

Kraujas. Kraujo siūliukai gleivėse rodo, kad žarnyne esama uždegimo. Kraujo taškučiai, vienas kitas lašelis gali pasirodyti, kai viduriai užkietėję. Išmatoms slenkant per išangę gali trūkti smulkiausia kraujagyslė (kapiliaras), ir dėl to pasirodo kraujo lašas ar taškučiai. Tai nepavojinga. Jas pastebėjus, būtina kreiptis į gydytoją, ypač jei vaikas pasiskundė pilvo skausmu.

– Ar išmatų kvapas slepia kokią nors informaciją?

Išmatos gali būti natūralaus kvapo arba dvelkti puvėsiais. Kai žarnyno veikla normali, išmatų kvapas būna įprastas. Išmatas sudaro ne tik suvirškintas maistas, bet ir galybė žarnyno bakterijų. Kai pasikeičia bakterijų sudėtis, išmatų kvapas irgi pasikeičia – dvokia puvimu. Išmatų kvapas gali pasikeisti, kai vaikui trūkta gerųjų žarnyno bakterijų, pavyzdžiui, viduriuojant arba vartojant antibiotikus.

Doc. Algimantas Vingras pabrėžė, kad vaiko išmatos gali apibūdinti jo savijautą ir sveikatos būklę. / "Mamos žurnalo" nuotrauka

– Ar yra „kalendorius“, kiek dažnai turi tuštintis vaikas?

Tuštinimosi dažnis priklauso ir nuo to, ką vaikas valgo, kaip sukramto maistą. Tuštinimasis nebūna pagal programą ar pagal mamos norą. Didžioji dauguma vaikų, teisingai maitinamų, kasdien gaunančių įvairų maistą, tuštinasi 1–3 kartus per parą.

– Per kiek laiko vaikas iškakoja suvalgytą kietą daiktą, pavyzdžiui, mamos žiedą?

Kai vaikas tuštinasi 1–3 kartus per parą, praryti neaštrūs, smulkūs daiktai išmatose pasirodo per 8–24 val. nuo jų prarijimo momento.

– Kokias vaikučio išmatas pamačiusi mama turėtų sunerimti ir kuo greičiau apie tai pasikalbėti su gydytoju?

Kreiptis į gydytoją reikia, kai:

* Vaikas pradėjo gausiai viduriuoti, nes kuo mažesnis vaikas, tuo viduriavimas jam pavojingesnis.

* Vaikui nepavyksta išvengti vidurių užkietėjimo, viduriams užkietėjus, vaikas netenka apetito, skauda pilvą, jį pučia.

* Išmatose aptinkama daug gleivių, o jose – kraujo siūliukų, pakinta išmatų kvapas (jos dvokia), pasikeičia vaiko elgesys, pakyla temperatūra.

* Išmatose aptinkama kirmėlių.

* Išmatos tampa baltos, o šlapimas patamsėjęs, bei atsiranda kitų negalavimo požymių, pvz., pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, sumažėja apetitas.

* Išmatos juodos, ir vaikas pasiskundė pilvo skausmu.

Parengta bendradarbiaujant su „Mamos žurnalu“ (www.mamoszurnalas.lt)