Neįgalieji širsta: duokit asmeninius asistentus!
Pa­na­šu, kad ne­įga­lie­siems, ypač tu­rin­tiems psi­chi­nę ir pro­ti­nę ne­ga­lią, trokš­ta­mų as­me­ni­nių asis­ten­tų dar teks pa­lauk­ti. Kaip tvir­ti­na so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­tras Li­nas Ku­ku­rai­tis, šiuos bus ga­li­ma lais­vai pa­si­sam­dy­ti ne anks­čiau nei po me­tų. Ma­ža to, šia pa­slau­ga, kaip tvir­ti­na mi­nis­tras, ne­ga­lės pa­si­nau­do­ti vi­si no­rin­tie­ji.

Neįgalieji nusivylę

„Ministerija aiškino, kad asmeninio asistento paslauga itin brangi. Bet daug kas priklauso nuo to, kaip ji suvokiama ir kas į ją įeina? Pavyzdžiui, Švedijoje asmeninis asistentas nėra žmogus, nuolatos sėdintis prie vieno neįgaliojo. Tai – momentiškai suteikiama paslauga, kai patenkinami gyvybiškai svarbūs poreikiai pavalgyti, apsirengti, jeigu reikia, kur nors nuvažiuoti. Kiekvienas asmeninis asistentas turi savo klientus ir juos lanko pagal grafiką“, – sako Lietuvos negalios organizacijų forumo atstovė Henrika Varnienė.

Moteris pažįsta ne vieną jauną neįgalųjį, kuris įgavo gerą išsilavinimą, netgi turi magistro laipsnį, bet negali savarankiškai gyventi, yra priklausomas nuo artimųjų. „Būti priklausomam nuo kito yra itin skaudu kiekvienam sunkią negalią turinčiam asmeniui. Dažnai tėvai atsisako darbo, kad galėtų prižiūrėti jau suaugusį vaiką su negalia“, – sakė H.Varnienė.

L.S. skaičius 50 – šiuo metu asmeninio asistento paslaugomis naudojasi tiek neįgaliųjų.

Viena brangiausių paslaugų

Ministras L.Kukuraitis pabrėžia, kad šios paslaugos itin brangios, todėl jomis galės pasinaudoti ne visi norintieji. „Tai – viena brangiausių paslaugų socialinėje srityje. Ne veltui skandinavų šalys dėl brangumo jos pradeda atsisakyti kai kurioms grupėms“, – įspėjo ministras.

Kaip buvo rašoma ministerijos atsiųstame pranešime, kaina priklauso nuo valandinio įkainio.

„Manytina, kad vidutiniškai asmeniui asmeninė pagalba galėtų būti teikiama apie 30 valandų per savaitę, o asmeninės pagalbos valandinis įkainis siektų apie 6 Eur, kurį sudarytų darbo užmokestis asmeniniam asistentui, darbo užmokesčio mokesčiai, mokymai ir kvalifikacijos kėlimas asmeniniam asistentui, transporto paslaugos, asmeninės pagalbos administravimo išlaidos. Taigi, galutinė kaina priklausytų nuo to, kiek valandų pagalbos asmeniui buvo suteikta“, – cituojama rašytinį atsakymą atsiuntusi ministro atstovė spaudai Eglė Samoškaitė.

Keliuose šalies rajonuose jau vyksta bandomieji projektai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informavo, kad iki šių metų pabaigos vyksta pirmojo etapo bandomasis projektas – Kauno ir Šiaulių regionuose asmeninio asistento paslaugos teikiamos proto ir psichikos negalią turintiems žmonėms (tokias paslaugas gauna 50 gyventojų).

Kaip ministerija aiškina toliau, antrajame etape tokia paslauga bus teikiama fizinę ir kompleksinę negalią turtintiems žmonėms. L.Kukuraičio teigimu, iki kitų metų pabaigos bus apsispręsta, kokios dar žmonių grupės galėtų tikėtis šios paslaugos.

„Kitais metais jau turėtume turėti teisinę bazę ir finansavimą“, – šią savaitę Seime aiškino ministras, atsakydamas į socialdemokrato Julius Sabatauskas priekaištus, kad kol kas šalyje neprieinamos tokios paslaugos.

„Savivaldybės tuo užsiima, galima sakyti, savo iniciatyva, naudoja lėšas, kurios skirtos socialinei paramai. Pavyzdžiui, Alytaus miesto savivaldybė 20–25 tūkst. eurų, jūs kai kurioms savivaldybėms esate paskyrę ir daugiau, pavyzdžiui, Šiauliams, Kaunui“, – kreipdamasis į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovus pareiškė J.Sabatauskas.

Tarp kitko

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, pagal savivaldybių pateiktą informaciją asmeninės pagalbos reikėtų apie 5500 asmenų (iš jų – 4115 asmenų, turinčių prioritetą).

I pilotinio projekto etapui skirta 482 895 Eur.

Ministerijos teigimu, asmeninio asistento paslaugų programai apmokyta 253 asmenų. Jie 4 valandas per parą 7 dienas per savaitę palydi ar kitaip bendrauja su neįgaliuoju.

Perkelia ant kitų pečių

„Iš pradžių atrodė, kad iniciatyva labai gera. Pernai buvo skirti pinigai, keliose savivaldybėse buvo vykdomi eksperimentai. Sakyčiau, ne tokie brangūs, palyginus, ką mačiau kai kuriose kitose savivaldybėse, kurios pačios bandė finansuoti asmeninius asistentus. Bet dabar pasakyti, kad jau ne devynioliktais, ne dvidešimtais, o tik dvidešimt pirmais metais juos turėsime ir kad čia yra per brangu... vertinu labai neigiamai. Kaip tam tikrą atsitraukimą, problemos nukėlimą ar perkėlimą ant kitų pečių“, – sakė Seimo narys Juozas Olekas.

Pasak jo, ministras turėtų įsiklausyti tiek į fizinę, tiek į protinę negalią turinčius asmenis, tiek į jų artimųjų nuomonę, prašymus. Kaip pažymi, kai kurios savivaldybės savo iniciatyva ir lėšomis, skirtomis socialinei paramai, bando pačios organizuoti asmeninių asistentų neįgaliesiems paslaugas.

„Pirmiausia jiems reikia sutvarkyti dokumentą, apibrėžimus, be ko sunku dirbti savivaldai, ir bent dalį lėšų paskirti. Matome, kad vyriausybė randa lėšų ministerijų kilnojimui, kaip Žemės ūkio, kur kainuoja kelis milijonus, ir kitų visiškai nebūtinų dalykų, kai šiandien neįgaliems žmonės integralios pagalbos tikrai labai reikia.

Aš tiesiog negaliu suprasti. Startuokime bent su dalimi, pamatysime, kaip bus, savivaldybėse pagal neįgaliųjų skaičių turėtume bent keletą tokių asistentų ir jie pradėtų dirbti, o paskui išsiplėstume. O dabar laukti dar 2021-ųjų, kada ministro jau tikriausiai nebus, ateis kitas. Man tai kaip pasityčiojimas iš neįgaliųjų“, – sakė J.Olekas.

Ministro teiginius, kad tai itin brangi paslauga, parlamentaras atremia, sakydamas, kad brangu tokius žmones ir globos namuose laikyti uždarytus.

„Jei artimieji negali dirbti ir pasilieka namie neįgaliojo priežiūrai, jie neuždirba valstybei pajamų, o patys yra išlaikomi arba gyvena iš to neįgaliojo pašalpos. Manau, kad suskaičiavus valstybės išlaidas ir žmonių netektis arba nepagaminto produkto dalį, lygiai taip pat brangu. Turėdami asmeninius asistentus ne tik moraliai išloštume, bet laimėtume ir ekonomine prasme“, – sakė J.Olekas.

Komentaras

Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininko pavaduotojas Justas Džiugelis:

– Akivaizdu, kad tiek ministras, tiek Vyriausybė bėga nuo savo pažadų, kuriuos buvo davusi socialiai labiausiai pažeidžiamai visuomenės daliai. Neįgalieji ir toliau, deja, turės būti įkalinti namuose ir būti našta artimiesiems, giminaičiams. Viena mano priežasčių būti drauge su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga buvo šis darbas ir labai apmaudu, kad Vyriausybė nusigręžė nuo socialiai pažeidžiamų žmonių.

Manęs neįtikina teiginiai dėl šios paslaugos brangumo. Jei ministras taupytų pinigus, jis socialinių įmonių reformą būtų įgyvendinęs prieš metus. Nepaisant to, kad parlamentare reformai įgyvendinti tikrai sulaukta pakankamai didelio palaikymo, akys buvo užmerkiamos. Tad dabar argumentuoti, kad tai (asmeniniai asistentai – red.) brangiai kainuoja, kai kita sistema tiesiog taško valstybės lėšas neefektyviai, mažų mažiausiai nesąžininga.