Miegas sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką
Nu­sta­ty­ta, kad mie­go re­gu­lia­vi­mo hor­mo­nas hi­po­kre­ti­nas taip pat kon­tro­liuo­ja už­de­gi­mi­nių ląs­te­lių ga­my­bą. Ge­ras mie­gas yra ge­ros svei­ka­tos rak­tas, o mie­go trū­ku­mas, ty­ri­mų duo­me­ni­mis, pa­di­di­na rim­tų prob­le­mų, įskai­tant šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gas, ri­zi­ką.

Kaip rašo „Science Daily“, Masačusetso bendrosios ligoninės tyrėjai atskleidė, kaip miegas apsaugo nuo aterosklerozinių plokštelių susidarymo arterijose. Savo straipsnyje, paskelbtame žurnale „Nature“, jie apibūdino mechanizmą, kuriuo miego trūkumas padidina uždegiminių baltųjų kraujo kūnelių gamybą, lemiančią, kaip žinoma, aterosklerozę.

Dėl miego trūkumo

„Mes nustatėme, kad miegas padeda reguliuoti uždegiminių ląstelių kaulų čiulpuose gamybą ir užtikrina kraujagyslių sveikatą. Miego trūkumas, priešingai, sutrikdo uždegiminių ląstelių gamybos kontrolę, todėl padidėja uždegimų ir širdies ligų rizika, – sakė pagrindinis straipsnio autorius dr. Filipas Swirski's iš Masačusetso bendrosios ligoninės Sistemų biologijos centro. – Mes taip pat nustatėme, kaip hormonai, kontroliuojantis smegenų budrumą, kontroliuoja procesus kaulų čiulpuose bei apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų.“

Kad ištirtų, kaip miego trūkumas padidina aterosklerozės riziką, dr. F. Swirski'o komanda atliko eksperimentą su genetiškai užprogramuotomis pelėmis, kad dėl nuolat trikdomo miego, panašiai kaip dažnai prabundant nuo triukšmo ar jaučiamo diskomforto, joms atsirastų aterosklerozė. Nors dėl miego trūkumo pelių svoris, cholesterolio lygis ar gliukozės tolerancija nepakito, palyginti su kitais tos rūšies gyvūnais, kuriems buvo leista miegoti normaliai, miego fragmentaciją patyrusių pelių arterijose susidarė didesnės aterosklerozinės plokštelės. Jų kraujagyslėse taip pat buvo daugiau monocitų ir neutrofilų – uždegiminių ląstelių, kurios prisideda prie aterosklerozės.

Greitesnė aterosklerozė

Kiti eksperimentai parodė, kad dėl miego stygiaus pelės beveik padvigubino kamieninių ląstelių kaulų čiulpuose gamybą. Dėl to padaugėjo baltųjų kraujo kūnelių. Nustatyta, kad hormonas hipokretinas, gaminamas smegenų dalyje, vadinamoje hipotalamu, arba pagumburiu, ir atsakingas už miego reguliavimą, atlieka netikėtą vaidmenį kontroliuojant baltųjų kraujo kūnelių gamybą. Kai gyvūnai, taip pat ir žmonės, nemiega, hipokretino gaminama labai daug, tačiau sutrikdyto miego pelėms hipokretino koncentracija gerokai sumažėjo.

Masačusetso bendrosios ligoninės komanda nustatė, kad hipokretinas reguliuoja baltųjų kraujo kūnelių gamybą per sąveiką su neutrofilų kamieninėmis ląstelėmis kaulų čiulpuose. Gyvūnams dėl miego trūkumo hipokretino sumažėjimas lėmė padidėjusią neutrofilų ir monocitų gamybą bei greitesnę aterosklerozę.

„Tai tiesioginis įrodymas, kad hipokretinas taip pat yra svarbus uždegimo mediatorius, – sakė Harvardo medicinos mokyklos radiologijos profesorius F. Swirski's. – Dabar mums reikia ištirti šį mechanizmą žmonėms, taip pat ištirti papildomus mechanizmus, kuriais tinkamas miegas palaiko kraujagyslių sveikatą, ir toliau tyrinėti šią naujai nustatytą neuroimuninę ašį.“