Kodėl susirgę žmonės vis tiek ateina į darbą?
Su­sir­gę ir at­ėję į dar­bą ga­li­te už­krės­ti ki­tus dar­buo­to­jus. Tai­gi, kaip pa­sa­ky­ti vir­ši­nin­kui, kad jums rei­kia lai­ko pa­sveik­ti – at­sa­ky­mo ieš­ko BBC. 

Didžiosios Britanijos statistikos biuro duomenimis, nuo 1993 metų britų darbuotojų ligos dienų skaičius sumažėjo per pus. Vidutinis darbuotojas kadaise namuose dėl ligos praleisdavo 7,2 dienos, tačiau 2017-aisiais šis skaičius sumenko iki 4,1.

„Šiuos pokyčius sunku paaiškinti medicinos pažanga. Žmonės nebūtinai serga mažiau“, – sako Kylie Ainslie, Londono imperatoriškojo koledžo infekcinių ligų epidemiologijos skyriaus mokslo darbuotoja.

Ekspertai teigia, jog dėl suformuotos laisvadienių stigmos kalta besikeičianti darbo kultūrą. Tyrimų duomenimis, viršininkų nepasitikėjimas ir baimė būti smerkiamam privertė nemažą dalį darbuotojų ateiti į darbą sergant.

Beveik 40 proc. darbuotojų skambindami savo viršininkui nesako tikrosios priežasties, kodėl neateis į darbą, nes bijo, kad juos smerks arba netikės.

Šiaurės pusrutulyje gripo sezonas piką pasiekia gruodžio-vasario mėnesiais, kuomet žmonių į darbą ateina mažiausiai. Tai toks metų laikas, kai oras šalčiausias ir sausiausias – idealios sąlygos gripo virusui pernešti. Medicinos profesionalai pritaria, jog svarbiausia likti namie ankstyvojoje gripo stadijoje t. y. per pirmąsias dvi dienas, kuomet užkrato rizika – didžiausia. Tai svarbu tiek užkrėstų darbuotojų, tiek jų kolegų sveikatai.

Vis dėlto draudimo įmonės „AXA PPP“ 2015 metais atliktos apklausos duomenimis, beveik 40 proc. darbuotojų skambindami savo viršininkui nesako tikrosios priežasties, kodėl neateis į darbą, nes bijo, kad juos smerks arba netikės.

Nelaimėliams, kuriuos darbdaviai spaudžia nepraleisti darbo dienos, svarbiausias žingsnis siekiant išsaugoti tiek savo, tiek bendradarbių sveikatą bei produktyvumą yra rasti tinkamus žodžius ir pasakyti, jog reikalingas laisvadienis.

Ligos stigma

Taigi, kodėl viršininkai ignoruoja ligas?

Naujoms technologijoms ir greitam susisiekimui įsiliejus į pasaulinį verslą, iškilo nauja darbo dinamika. Priklausomai nuo industrijos, jau neprivaloma būti kabinete norint produktyviai atlikti darbą. Daugelis darbuotojų turi visus reikalingus įrankius – kompiuterį ir „WiFi“ bei gali dirbti už biuro ribų.

Laisvė dirbti bet kur sukėlė viršininkų, kurie negali stebėti savo pavaldinių asmeniškai, nepasitikėjimo bangą.

Tik 42 proc. „AXA PPP“ apklausoje dalyvavusių generalinių direktorių pritarė, kad gripas yra pakankamai rimta priežastis neateiti į darbą.

Komercinio nekilnojamojo turto firmos „Stiles Corporation“ žmogiškųjų išteklių viceprezidentas George‘as Boué sako, kad stigma kyla iš „senesnių kartų, kurios niekada nepripažino, kad žmogus tikrai gali produktyviai dirbti iš namų.“ Tai pasireiškia, kaip pasipriešinimo forma decentralizuotos darbo vietos, kurioje darbuotojai patys turi išlikti susitelkę ties tam tikra užduotimi, koncepcijai. Nepasitikėjimas ir nuolatinis maksimalaus produktyvumo siekis lėmė, jog kai kurie viršininkai kritiškai vertina neatvykimą į darbą dėl ligos.

Tik 42 proc. „AXA PPP“ apklausoje dalyvavusių generalinių direktorių pritarė, kad gripas yra pakankamai rimta priežastis neateiti į darbą, mažiau nei 40 proc. taip pat įvertino nugaros skausmą ar nebūtiną operaciją. Tyrimas taip pat parodė, kad darbuotojai verčiau meluotų savo viršininkui jei priežastis, dėl kurios darbuotojas neatvyko, susijusi su psichine (39 proc. sakytų tiesą), o ne fizine sveikata (77 proc.).

Sergant mus į darbą eiti verčia ne tik vadovybės požiūris. Daugelis darbo vietų, kurios kadaise buvo formalios, funkcionavusios visą darbo dieną, „gig“ ekonomikoje tapo nereguliarios ir trumpalaikės.

2017-aisiais Edinburgo „Napier“ universiteto profesorius Pete‘as Robertsonas rašė: „Darbas gali būti laikinas, fiksuotas, sezoninis, projektinis, ne visą darbo dieną, nenustatytos apimties, be socialinių garantijų, per agentūras, laisvai samdomas, užsienyje, nestandartinis, netipiškas, darbas su platformomis, užsakomas, su subrangos sutartimi, neformalus, neskelbiamas, nedidelis, pavojingas.“

JAV darbo statistikos biuro duomenimis, per pastaruosius porą metų augo tiek laisvų darbo vietų, tiek atleidimo iš darbo rodikliai. Jiems augant nenuostabu, kad darbuotojai laikosi įsikibę savo darbo vietų – netgi ateina sirgdami. Tokia praktika vadinama „prezenteizmu“ (angl. presenteeism), kurį galbūt dar galima būtų pavadinti „buvizmu“, t.y. tik būti darbe.

Kokia didžioji problema?

Darbuotojų profesinės raidos instituto duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį „prezenteizmas“ išaugo daugiau nei triskart. 2018 metais instituto tyrime dalyvavo daugiau nei 1 tūkst. dalyvių. 86 proc. iš jų teigė per praėjusius metus pastebėję „prezenteizmo“ atvejų savo organizacijoje, kai tuo tarpu 2010-aisiais šis rodiklis siekė vos 26 proc.

Direktoriams nerodant beveik jokio supratingumo ar paramos savo darbuotojams, kenčiantiems nuo ligos, nesunku suprasti, kodėl darbuotojai taip jaudinasi pranešdami, jog susirgo.

2015 metais „AXA PPP“ vienas vadovų Glenas Parkinsonas rašė: „Darbdaviams reikia pasitikėti darbuotojais ir suteikti pakankamai laiko pasveikti bei, jei taikytina, apsvarstyti galimybę leisti dirbti iš namų.“

„Prezenteizmo“ toleravimas įmonei gali kainuoti daug daugiau nei aplinkos, kurioje darbuotojai jaustųsi galintys išeiti laikinojo nedarbingumo atostogų, sukūrimas. Užsikrėtę darbuotojai sukelia domino efektą. Psichinių ar kitų susirgimų atvejais suteikus pakankamai laiko ankstyvojoje ligos stadijoje gali reikšti, kad vėliau reikės mažiau laiko atsigauti.

Tyrimo rezultatai parodė, kad 66 tūkst. infekcijų (11,5 proc. visų darbuotojų) sukėlė užkratas darbo vietoje.

2013 metais Pitsburgo universitete atlikto tyrimo duomenimis, sergant praleidus dieną biure gripo atvejų darbo vietoje gali padaugėti iki 40 proc. Tyrėjai panaudojo populiacijos duomenis, gautus iš daugiau nei 500 tūkst. darbuotojų epidemijos simuliacijos Alegeno apygardoje, Pensilvanijoje, metu tam, kad apskaičiuotų hipotetinį gripo viruso plitimą. Tyrimo rezultatai parodė, kad 66 tūkst. infekcijų (11,5 proc. visų darbuotojų) sukėlė užkratas darbo vietoje.

Iškalbingiausias tyrimo scenarijus – „viena, dvi dienos namie“ sergant gripu. Žmonės praleidę namuose vieną dieną sukėlė beveik 17 tūkst. infekcijų mažiau (maždaug 25 proc. nuosmukis), o tie kurie namuose praleido dvi dienas sukėlė 26 tūkst. mažiau infekcijos atvejų (beveik 40 proc. nuosmukis).

„Prezenteizmo“ praktikos atsisakymas akivaizdžiai naudingas ilgalaikei sveikatai darbo vietoje palaikyti. Visgi darbo vietose, kuriose trūksta formalios politikos, darbuotojai turi perduoti savo poreikius viršininkams taip, kad neapsunkintų kasdienių darbų.

Atvirumo politika

Ekspertų teigimu, kuo anksčiau darbuotojas praneš viršininkui, kad susirgo, tuo geriau. Komunikacija su viršininku dar ligos pradžioje gali tiek perteikti pagarbą, tiek suteikti pastarajam daugiau laiko viską suplanuoti. Atvirumas – geriausias būdas norint išvengti nesusipratimų ar įžeidimo.

„Teisingiausias būdas – laikytis organizacijos politikos ir darbo tvarkos“, – sako Markas Marsenas, Pitsburgo sveikatos priežiūros paslaugų įmonės „Allies for Health + Wellbeing“ žmogiškųjų išteklių skyriaus direktorius. – Pats blogiausias būdas yra meluoti ar perdėti.“

Marsenas sako, jog egzistuoja dviejų tipų viršininkai. Pirmasis mano, kad darbuotojai iš prigimties nėra pasiryžę dirbti, todėl jiems reikia daug taisyklių. Tokie vadovai kiekviename iš savo darbuotojų įžvelgia blogiausią, ypač tada, kai liga tampa pasiteisinimu neateiti į darbą.

Geras viršininkas turi būti empatiškas ir supratingas. Niekas nesukuria geresnio ryšio tarp viršininko ir pavaldinio, kaip nuoširdus rūpestis.

„Kitas bandys nustatyti priimtinus standartus ir laikys savo darbuotojus suaugusiais. Atsakomybė sukurti kultūrą, kurioje darbuotojai jaustųsi galintys pasiimti laisvadienių, tenka pačiam viršininkui, – sako jis. – Geriausias būdas tai padaryti – parodyti pavyzdį. Kai jaučiatės pernelyg prastai, kad dirbtumėte, likite namie ir atsiribokite nuo interneto. Taip jūsų komanda žinos, kad susirgus ir jie gali padaryti tą patį. Taip pat svarbu vengti kontakto su darbuotojais, kurie gydosi namuose, nebent iškilo skubių reikalų.“

Pusiausvyra tarp darbuotojo ir viršininko visada priklausys nuo abiejų pusių. Tiek darbuotojas, tiek viršininkas turi atsižvelgti į vienas kito įsipareigojimus ir gerovę prieš spaudžiant vieną ar kitą pusę. Gripo sezono metu svarbiausia sumažinti „prezenteizmo“ atvejų skaičių.

„Geras viršininkas turi būti empatiškas ir supratingas. Niekas nesukuria geresnio ryšio tarp viršininko ir pavaldinio, kaip nuoširdus rūpestis“, – sako Boué.