Kaip padėti išsiskyrusių tėvų vaikams, kai gimsta brolis arba sesė?
Kaip jau­čia­si iš­sis­ky­ru­sių tė­vų vai­kai, kai nau­jo­je tė­vų par­tne­rys­tė­je gims­ta se­suo ar bro­lis? Kaip pa­dė­ti šiems vai­kams? Kaip su­stab­dy­ti ky­lan­čius konf­lik­tus tarp vai­kų? Tai ak­tua­lūs klau­si­mai sky­ry­bas iš­gy­ve­nu­sioms šei­moms.

Kiekvienoje šeimoje vaiko gimimas įneša daug pokyčių į kasdienį gyvenimą, pasikeičia kiekvieno šeimos nario socialinis vaidmuo: tampama tėvais, broliais, seserimis. Skyrybas išgyvenusios šeimos, auginančios vaikus, susiduria su ypatingais iššūkiais. Išsiskyrusių tėvų vaikams brolio ar sesers gimimas naujoje tėvų partnerystėje reiškia, kad naujieji tėvų gyvenimo partneriai tampa brolio/sesers tėvais. Nauji vaidmenys kelia naujus iššūkius. Pažvelkime, kas vyksta šių vaikų vidiniame pasaulyje, gimus kūdikiui.

Kaip jaučiasi vaikai iš išsiskyrusių šeimų, gimus sesei/broliui?

1. Išgyvena pavydą, vienišumą

Šeimos pagausėjimas visada reiškia, kad tėvų dėmesys paskirstomas keliems vaikams, vadinasi vyresnieji gauna jo mažiau nei iki tol. Jie netenka dalies dėmesio iš tėvų, taigi išgyvena tam tikrą netektį. Tai gali kelti pyktį, pavydą, nusivylimą, liūdesį. Ypač slogūs jausmai apima vaikus, jei sesuo/brolis visą laiką gyvena su tuo iš tėvų, su kuriuo patys kartu negyvena. Tokiais atvejais, šie vaikai gali pasijusti nereikalingi ir vieniši.

2. Pyksta ir jaučiasi verčiami atitikti naujus reikalavimus, išpildyti lūkesčius

Gimus broliui ar sesei vyresnieji užima naują socialinį vaidmenį. Būti broliu/seserimi mažam kūdikiui kai kuriems vaikams gali būti didelis iššūkis, ypač kai iš jų tikimasi, kad jie bus „didžiaisiais broliais/seserimis“ kartais tiesiogiai primetant tam tikrus reikalavimus arba nesąmoningai demonstruojant savo lūkesčius. Dažnai nejučia tėvai pradeda elgtis su vyresnėliais taip tarsi jie jau būtų gerokai ūgtelėję, pervertindami jų brandumą.

3. Jaučiasi atitolę, abejingi

Tarp vyresniųjų ir naujojo brolio ar sesers gali būti šiltų santykių stoka dėl pakankamai objektyvių priežasčių. Viena vertus, kuo mažiau įsitraukiame į santykį, kuo mažiau praleidžiame laiko su kitu, tuo sunkiau užmegzti tvirtą ir šiltą tarpusavio ryšį. Vaikai iš išsiskyrusių šeimų, sutinkantys savo sesę/brolį pavyzdžiui tik savaitgaliais, praleidžia mažiau laiko kartu nei broliai ir seserys gyvenantys po vienu stogu. Tai natūraliai trukdo ir santykio mezgimuisi. Kita vertus, vaikai gali jaustis abejingumą broliui/sesei, mažiau tarpusavy bendrauti ir dėl skirtingų interesų, susijusių su amžiaus skirtumais.

4. Patiria ambivalenciją, jaučia kaltę

Kūdikio gimimas išsiskyrusių tėvų naujoje partnerystėje vaikams gali sužlugdyti paskutines jų viltis ir svajones apie tėvų susitaikymą. Suvokimas, jog mama ir tėtis daugiau niekada nebebus kartu gali kelti itin sunkius jausmus. Dėl to būna, kad vaikai neleidžia sau mylėti naujosios sesers/brolio, jausdami vidinį lojalumo tėvams konfliktą, bijodami tokiu būdu įžeisti savo mamą ar tėtį.

Kaip stiprinti šeimos narių tarpusavio ryšį?

Kaip ir bet kurioje šeimoje, gimus broliui/sesei, vyresnieji vaikai turėtų jausti, kad jie vis dar yra mylimi. Broliškumo, draugiškumo, rūpinimosi kitu vaikus galime išmokyti per savo pavyzdį. Būvimas jautriu, atidžiu kito poreikiams gimdo jautrumą. Kai vaikai pasijus svarbūs ir mylimi, jiems bus lengva mylėti ir mažąją sesutę ar broliuką, nes nereikės konkuruoti su ja/juo dėl meilės ir dėmesio. Gimus kūdikiui, svarbu rasti laiko pabuvimui su vyresniais vaikais, kiekvienam skiriant individualaus dėmesio, patvirtinti jiems, kad jums svarbus jūsų tarpusavio ryšys. Išsiaiškinkite, ko reikia kiekvienam iš jų? Užpildykite vaikų meilės poreikį jiems priimtiniausiais ir reikalingiausiais būdais. Reguliarūs apkabinimai, švelnūs žodžiai, pagyrimai, bendros pramogos, pagalba sprendžiant problemas, patarnavimas, net jei tai yra tiesiog arbatos puodelio atnešimas, arba smulkios dovanėlės, rodančios, kad galvojate apie juos, gali pozityviai nuteikti kiekvieną ir sustiprinti tarpusavio ryšį.

Sukurti santykių per prievartą nepavyks, todėl neverskite vaikų daryti to, kam jie dar nepasiruošę. Nereikėtų vaikų įkalbinėti žaisti su mažesniuoju vaiku ar reikalauti juo rūpintis, jei jie to nenori. Skatinkite kuo daugiau praleisti pozityvaus laiko kartu su seserimi pasiūlydami jiems veiklos, kurioje jie galėtų šį poreikį patenkinti. Tai galite padaryti įtraukdami juos į bendras visos šeimos veiklas, suteikdami jiems malonių atsakomybių. Žaiskite kartu su visais vaikais, kad jie galėtų praktiškai mokytis pozityvaus bendravimo, komandinio darbo principų per patirtį imdami pavyzdį iš jūsų. Stiprinkite vaikų tarpusavio ryšį kalbėdami, jog vyresnieji turi brolį/sesę, vengdami apibūdinimų „netikras brolis/sesė“, „pusiau brolis/sesė“ ar pan. Palaikykite kontaktą per atstumą, dažnai pasiskambindami, jei yra galimybių kasdien nusiųsdami vieni kietiems elektronines nuotraukas, atspindinčias dienos įvykius ir nuotaikas. Pagaminkite fotografijų, kuriose būtumėte visi kartu ir pasidėkite matomoje vietoje, kad atvykstantys savaitgaliais vaikai žinotų, jog jie laukiami ir nuolat prisimenami.

Jautriai reaguokite ir priimkite visus vaikų jausmus. Padrąsinkite vaikus kalbėti apie juos, kviesdami pokalbiui: „Matau, kad tau liūdna. Gal norėtum apie tai pasikalbėti?“. Prisiminkite ir jiems pabrėžkite, kad kiekvienas turime teisę jausti visokius jausmus. „Atrodo, kad tu pasidarai piktas kaskart, kai pasimatai su sese. Kaip manai, dėl ko taip yra?“ Žinoma, laisvė jausmams nereiškia laisvės veiksmams. Būtina vaikams netinkamai elgiantis nustatyti ribas. Tačiau net tais atvejais, kai netoleruojate tam tikro elgesio, brėždami ribas, stenkitės pakartoti, kad svarbūs kiekvieno poreikiai ir jausmai. Galima sakyti „Suprantu kaip tu jautiesi. Tikrai pikta, kad tai įvyko ir tu turi pilną teisę pykti, tačiau skriausti brolio negalima. Kitą kartą įvykus tokiai situacijai paprašyk mano pagalbos, padėsiu išspręsti konfliktą“.

Kurkite ryšį kasdien iš naujo!

Vaikų psichologė Eglė Dapkevičė | tevupsichologas.lt