Kaip išvengti pieninių dantų ėduonies
Pie­ni­nių dan­tų užuo­maz­gos su­si­for­muo­ja dar ta­da, kai mo­te­ris lau­kia­si. Vai­kai iki 5–7 me­tų tu­ri pie­ni­nius dan­tu­kus, ku­rie yra ga­na tvir­ti ir la­bai aš­trūs. Kaip juos pri­žiū­rė­ti, pa­ta­ria gy­dy­to­jas odon­to­lo­gas Min­dau­gas Bru­so­kas.

– Nuo ko priklauso, kad vienų vaikų pieniniai dantys stiprūs, o kitų – tokie gendantys?

– Pieninių dantų užuomazgos susiformuoja dar tada, kai vaikelis gyvena mamos pilve. Tad mamos ligos, vartoti vaistai, stresas, nevisavertė mityba nėštumo metu gali lemti silpnesnius dantukus, o paties vaikiuko ligos ir vartoti vaistai pieniniams dantukams visai neturės reikšmės, jų įtaką pamatysime tik nuolatiniuose dantukuose, kurie pradeda dygti 5–7 metais.

– Pieninių dantukų ėduonis vadinamas „buteliuko kariesu“. Ar čia kaltas tik buteliukas?

– Labai gaila, bet ankstyvas kariesas Lietuvoje – gana dažnas reiškinys, atsirandantis vaikų burnytėse jau nuo metukų. Pats kariesas yra infekcinė liga, ją sukelia bakterijos, gyvenančios burnoje. Jų rūšių yra nemažai, bet labiausiai kariesą lemia Streptococcus mutans bakterijos. Jas vaikiukas gauna iš mamos ar kitų jį prižiūrinčių asmenų seilių. Tad laižyti vaikų čiulptukus, ragauti maistą, naudotis tuo pačiu šaukšteliu, kramtyti maistą, dalintis dantų šepetėliu jokiu būdu negalima. Taip įteikiate vaikui kariesą sukeliančias bakterijas. Jei koks čiulptukas nukrito ant grindų, geriau nuplaukite jį vandeniu, o ne aplaižykite, grąžindami kūdikiui.

– Jei sakoma, kad mamos piene yra antikūnų, kurie saugo nuo visų ligų, tai kodėl jie neapsaugo nuo ėduonies?

– Be jokių abejonių, tobuliausias maistas kūdikiui mamos pienas. Pats pienas turi angliavandenių, kuriuos galėtų skaidyti bakterijos, palikdamos burnoje rūgštinę terpę, kurioje irsta danties audiniai. Todėl dantims, jei jie nėra kruopščiai nuvalomi, mamos pienas irgi kenkia.

– Ar dantims turi įtakos, kaip pienas patenka į burną: žindant ar iš buteliuko?

fotkes/thumb/77005_Mindaugas Brusokas.jpg / "Foto Happy-85" nuotrauka

– Pats pienelio patekimo būdas iš krūties tiesiai į burnytę galbūt yra geresnis. Pienelis iš krūties patenka giliai į burnos ertmę tik aktyviai žindant – tam, kad vaikutis gautų naują porciją, reikia nuryti pirmąją, tačiau, jei pieneliu labai dažnai užkandžiaujama, ypač naktį, kai seilėtekis mažesnis, o dantukai nėra prižiūrimi pakankamai, karieso rizika išlieka didžiulė.

Iš buteliuko skystis gali tekėti pasyviai. Dažnai buteliukas tampa pavojinga dantims raminimo priemonė, ypač, kai jau ūgtelėjęs vaikiukas rankoje nešiojasi sulčių, saldintos arbatos ar pieno mišinį, – dantukai nuolatos mirksta saldžiame skystyje, o bakterijos darbuojasi...

– Kiek reikšmės turi pieninių dantukų higiena? Ar ji ką nors reiškia, jei išsivalęs dantis vaikas po kelių valandų naktį vėl valgo? Kokia prasmė tada vakare valyti dantis?

– Valyti dantukus bent ryte ir vakare būtina visiems vaikams. Nebūtina žadinti kūdikėlį naktį ir tempti valytis dantukų, bet pabandykite rasti metą, kai jis dar būdrauja porą kartų per dieną, taip vis bus sumažintas apnašų ant danties paviršiaus ir bakterijų kiekis, vaikiukas mokysis burnos higienos. Kartais girdimi tėvų pasakojimai – „o jis nesileidžia valyti dantų“ – nėra pateisinami, nes juk išsitepus mažylio rankoms ar kitai kūno vietai tokių pasvarstymų nesakote, o vienareikšmiškai plaunate. Taigi burnos higiena yra būtina dienos rutinos dalis nuo pat kūdikystės.

Jei naktį savo pienu nebemaitinate, gerti galite siūlyti tik vandenį. Jei prieš naktį vaikas geria mišinėlį, dantukus būtina nuvalyti šepetėliu ar audeklo skiaute, nes naktį seilėtekis mažesnis, tad savaime bakterijos nėra nuplaunamos nuo dantukų, tad saldumas ant jų tampa ypač koncentruotas ir pažeidžia paviršių. Valyti vaiko dantis kas nors iš suaugusiųjų šeimoje privalo iki tokio amžiaus, kol jis išmoks rašyti rašytinėmis raidėmis. Be abejo, darželinukai jau mokosi patys higienos procedūrų, tačiau dantukus būtina pervalyti.

– Kaip apsaugoti vaikutį nuo ankstyvojo karieso?

Rodykite tinkamą pavyzdį patys – kartu su vaikais valykitės dantis, kad jie turėtų iš ko mokytis, prižiūrėkite ir gydykite savo dantis.

– Šeimos įtaka vaiko dantukų sveikatai didžiulė. Pirmiausiai – tai danties struktūros, seilių sudėties paveldimumas. Jei jau mamos ir tėčio dantukai silpni, rūpinkitės ir stebėkite mažylio dantukus daug akyliau. Venkite seilių kontaktų. Rūpinkitės burnos švara, nes svarbiausi – burnos higienos įgūdžiai (jei mama ir tėtis nesirūpina savais dantimis, vaikas be šio pavyzdžio neišmoks pats rūpintis), taip pat milžiniška reikšmė tenka maistui ir jo valgymo režimui – jei burnoje visada kas nors yra be pertraukėlių, – bakterijos visada turi maisto, taip dantys tikrai bus pažeisti. Todėl dažnas užkandžiavimas, ypač lipniais (dribsniai, duoniukai), saldžiais (džiovinti vaisiai, sausainiai) produktais yra ypač pavojingas.

Be to, kuo anksčiau mažylį nuveskite pas odontologą išdygus pirmam dantukui. Tuomet galėsite aptarti visas įmanomas profilaktikos priemones, tinkamą mitybos režimą.

Ypač suskubkite, jei turite kokių abejonių. Būna labai graudu matyti dvejų metukų mažylį, kuris teturi likusias šaknis vietoj priekinių dantų, o tėvai sako – jau tik išdygę jie buvo pažeisti, ką jūs būtumėte padėję, juk tokių vaikų nieks negydo...

Svarbu nedelsti ir stengtis suvaldyti esamą situaciją kuo greičiau, kol dar vaikui neskauda, nėra pūlinių ir kitų grėsmingų situacijų. Visų pirma bandome suprasti, kodėl dantukai pažeisti. Išmokome, kaip taisyklingai valyti dantukus, kokias priemonės augant vaikui galime naudoti.

Be to, galima dengti dantukus apsauginiu laku. Silantai ant priekinių dantukų, kuriuos dažniausiai pažeidžia „buteliuko“ arba ankstyvasis kariesas, nededami. Jie skirti pirmiesiems nuolatiniams krūminiams dantims. Be to, yra specialių remineralizuojančių priemonių, skirtų tokių dantukų priežiūrai,

Jei jau pažeidimas gilesnis, nebe dėmelė, o jau ertmė, tuomet išvalius ją, dantukas užplombuojamas. Daugelis vaikų džiaugiasi, jog gali rinktis spalvą, kuria uždengsime „skylutę“, žinoma, jei tėveliai sutinka ir jei toje ertmėje šią plombų rūšį galima taikyti. Skylutės vietoje vaikams nebūtinai skauda, tad jei nesilankote pas odontologą ir laukiate, kol vaikui suskaus, tikėtina, kad pažeidimas tuomet jau bus labai gilus, kai teks šalinti dantuko „nervuką“ ir gelbėti tinstantį skruostą. Kad ir kaip būtų gaila, tokie atvejai labai dažni praktikoje.

Todėl labai norėtųsi, kad tėveliai labiau stebėtų ir prižiūrėtų mažylių dantukus, kad jokių pažeidimų neatsirastų nei pieniniuose, nei vėliau nuolatiniuose dantyse.

– Ar silpni pieniniai dantukai lemia silpnus nuolatinius dantukus?

– Vieno atsakymo negali būti. Nuolatinių dantų struktūra būna kitokia, nes jie formuojasi kitu metu, nei pieninukai. Kartais net nutinka, kad „pieniniai tokie gražūs buvo, o štai nuolatiniai byra ir byra...“

Jei ir paūgėjęs vaikas neišmokomas puikios burnos higienos (iki 7–8 metų dantis PRIVALO pervalyti tėveliai) ir mitybos įpročių, be abejo, – nuolatiniai dantys bus tokie patys pažeidžiami, kaip ir pieniniai. Taigi svarbiausia, ką ir kaip dažnai vaikas valgys, bei kokia bus burnos higiena.

Patarimai tėveliams

* Jei tėvai turi daug karieso pažeistų ir plombuotų dantų, tik išdygus pirmajam mažylio dantukui pasirodykite odontologui, po to lankykitės kas pusmetį.

* Neduokite kūdikiui nieko, su kuo kontaktavo jūsų seilės.

* Valykite vaiko dantukus du kartus per dieną.

* Venkite saldžių gėrimų, ypač iš buteliuko.

* Venkite dažnų, saldžių, lipnių, burnoje ilgai užsiliekančių užkandžių.

* Rodykite tinkamą pavyzdį patys – kartu su vaikais valykitės dantis, kad jie turėtų iš ko mokytis, prižiūrėkite ir gydykite savo dantis.

Parengta bendradarbiaujant su „Mamos žurnalu“ (www.mamoszurnalas.lt)