Kada grįžti į darbą: po metų ar dvejų
Ar vi­soms mo­te­rims už­si­tę­su­sios mo­ti­nys­tės at­os­to­gos – pa­lai­ma? Ar blo­ga ta ma­ma, ku­ri ne­praė­jus nei me­tams su­grįž­ta į dar­bą? Kal­ba­mės su psi­cho­lo­ge Li­na Cir­tau­tie­ne.

– Vyresnės kartos moterys, mūsų mamos, po gimdymo į darbą turėdavo grįžti po kelių mėnesių. Dabar vaiko priežiūros atostogos trunka 2–3 metus, o jei gimsta antras vaikus – ir visus 5. Ar visoms moterims lengva tiek ilgai išbūti namuose?

– Nors visos esame mamos, bet skiriamės daug kuo – gyvenimo būdu, asmeninėmis savybėmis, užsiimama profesine veikla. Visa tai ir dar daugiau turi ryšį su tuo, kaip mes jaučiamės būdamos motinystės atostogose. Vienos mūsų, dar studijų laikais išvažiavusios studijuoti į kitą miestą, taip ilgėdavomės namų, kad vos išbūdavome savaitę nesugrįžę į šeimą. Tuo tarpu kitoms tai buvo laikas, pažymėtas „laisvės“ ženklu – daug veiklų, daug draugų, aktyvus visuomeninis gyvenimas. Tas pat išlieka ir sukūrus šeimą – vienos šeimos gyvena aktyvų gyvenimą, kitos daugiau džiaugiasi vienas kitu ir ryšiai su išore kiek nublanksta. Čia „teisingo“ pasirinkimo nėra – jei gyvendami tam tikromis sąlygomis jaučiamės laimingi, vadinasi, jos tinkamos.

Kas atsitinka šeimose, kuomet jos susilaukia vaikelio? Pirmosios jų stengiasi visiškai išgyventi tėvystės džiaugsmus, o antrosiose – iš pradžių tėvai irgi jaučiasi laimingi, tačiau kūdikiui paaugus jiems pristinga intensyvesnių socialinių santykių. Štai tuomet aktyvios mamos nedrąsiai prisipažįsta, kad jos nebesijaučia laimingos vien būdamos namuose su vaiku. Jos jaučiasi kaltos matydamos aplinkui pirmojo tipo šeimų mamas, kurios vis dar mėgaujasi motinyste ir tarsi klausia: „Nejau nemyli savo vaiko, jei tau nesinori su juo būti?“ Klausimas neteisingas. Antrojo tipo šeimų mamoms atsiranda „bendravimo“ badas, kuris niekaip nesusijęs su jų šiltais jausmais savajam kūdikiui.

Kaip gyventi – šeimos pasirinkimas

– Kaip išbūti tiek ilgai be profesinės veiklos ir neprarasti darbinių įgūdžių?

– Kiekvienos šeimos situacija yra skirtinga. Todėl tenka ieškoti kompromisų. Mes visuomet renkamės – grįžti į darbą vaikui sukakus metams ir palikti jį auklei ar auginti iki dvejų. Arba grįžti į darbus, kai vaikui bus 6 mėnesiai ir vežioti kas rytą vaiką pas močiutę ar auginti pačiai, iki kol vaikui sukaks treji ir pan. Taigi – tai, kaip gyvename, yra mūsų pasirinkimas, todėl nesijauskime situacijos įkaitais. O jei anksčiau padarytas pasirinkimas jūsų netenkina – turite teisę jį keisti, žinoma, pasverdami visus „už“ ir „prieš“.

O kad mama išsilavinusi ir puiki specialistė, tai dar geriau – šalia vaiko būtinai turi būti kiek įmanoma aukštesnio išsilavinimo žmonės.

Ar per 2 metus mamos kaip specialistės kvalifikacija nenukenčia? Viskas priklauso nuo darbo pobūdžio, užimamų pareigų ir pačios mamos asmeninių savybių. Jei dirbate srityje, kur informacija greitai keičiasi (informacinių technologijų ir pan.), arba turite savo verslą, užimate vadovaujamas pareigas, iš tiesų atsitraukti nuo darbų ne visuomet pavyksta.

Todėl patartina dar nėštumo atostogų metu numatyti, kokiu būdu galėtumėte dalyvauti darbo veikloje ir kiek galvojate tam skirti laiko.

* Pagalvokite, kokias darbo veiklos funkcijas galėsite atlikti namuose (galbūt skambinti klientams arba rašyti projektus ar pan.).

* Pasirūpinkite komunikacijos priemonėmis (interneto ryšiu, telefonu, interneto kamera ar pan.).

* Apgalvokite, kokie žmonės galėtų jums pagelbėti prižiūrėti mažąjį (samdysite auklę, kviesite tetą ar susitarsite su kita auginančia vaiką mama).

* Aptarkite, kaip vyras galėtų jums pagelbėti (galbūt vyras gali sumažinti darbo krūvį arba pasikeisti darbo valandas, tam, kad išleistų jus).

* Jei jums tai svarbu, pasirūpinkite profesine literatūra, sekite naujienas naudodamosi interneto galimybėmis, nepraleiskite jums svarbių mokymų vaikeliui gimus ir pan.

Jei jūsų profesinė veikla jus „išleidžia“ motinystės atostogų – pasinaudokite tuo ir mėgaukitės praleidžiamu laiku su vaiku tol, kol jausitės laiminga.

Tuo tarpu darbo vakarėliai, susitikimai „prie kavos“ daugiau tenkina kitus mūsų poreikius – socialinių santykių stygių, o kartais ir moterišką smalsumą.

Skirtingas motinystės instinktas

– Ar tos moterys, kurios sunkiai stumia metus su vaiku namuose – blogos motinos?

– Iš tiesų mūsų, kaip mamų, motinystės instinktas nevienodai stiprus. Vienų jis stipresnis, kitų – silpnesnis. Tai priklauso nuo to, kaip mes buvome auklėjamos dar vaikystėje – ar mums pačioms užteko tėvų meilės ir švelnumo, ar mokėjome būti globėjiškos žaisdamos, ar turėjome brolių/seserų, galų gale – kokios iš viso buvo mūsų namiškių vertybės ir požiūris į motinystę.

Motinystės instinktas – tai kartu ir kasdienis rūpinimasis, vaikelio priežiūra, prieraišumas. Kaip rodo tyrimai, vaikeliui naudingesnis yra kokybiškas kontaktas, o ne jo kiekybė. Vaikui reikalingi mylintys ir laimingi tėvai, mokantys pasirūpinti vaiku. O tai reiškia tinkamai patenkinti jo poreikius: bazinius (maitinimas, miegas, higiena), emocinės šilumos (šypsena, akių kontaktas, klausymas), protinės stimuliacijos (dainavimas, kalbėjimas, skaitymas, žaidimai, aplinkos pažinimas), fizinio aktyvumo (plaukimas, pasivaikščiojimas, sportavimas) ir viso to reikalingas balansas. Vadinasi, kiekvieną dieną reikia atrasti laiko kiekvienam iš minėtų poreikių.

Psichologė Lina Cirtautienė pabrėžė, jog klausimas: „Nejau nemyli savo vaiko, jei tau nesinori su juo būti?“ visiškai netinkamas, neteisingas. / Asmeninio albumo nuotrauka

Jeigu jaučiate, kad negalite tenkinti visus vaiko poreikius arba negalite to daryti visą parą (kasdieninis buvimas su vaikeliu jus sekina ir erzina), turėtumėte paieškoti, kas jums galėtų padėti prižiūrėti mažylį. Vadinasi, kartais tiek vaikeliui, tiek ir pačiai mamai geriau, jei ji trumpam atsitrauks nuo vaiko priežiūros, užsiims jai patinkančia veikla ir grįš pas vaikelį geros nuotaikos, o laiką su savo mažuoju praleis kūrybingai ir smagiai jiems abiem.

Pirmieji metai – svarbiausi

– Ką atsakytumėte išsilavinusiai mamai, puikiai specialistei, kuri mano, kad dveji metai, praleisti su vaiku – per ilgai?

– Kiltų klausimas, kodėl tokia mama norėjo susilaukti vaikelio. Mamos meilė ir ryšys su savo kūdikiu nėra pakeičiamas, jam toli gražu ne tas pat, kas juo rūpinasi. Jei abejojate – nueikite į savaitinį darželį ir pabendraukite su vaikais, kurie su tėvais leidžia tik savaitgalius – paklauskite, ar jiems „tas pat“ kas juos augina.

O kad mama išsilavinusi ir puiki specialistė, tai dar geriau – šalia vaiko būtinai turi būti kiek įmanoma aukštesnio išsilavinimo žmonės. Juk pirmieji metai – tai laikas, kai diegiami pažintinių procesų, santykių su aplinka, bendravimo įgūdžių, pasitikėjimo savimi pagrindai. Į savo vaikus turime investuoti tai, ką turime geriausio, ir dažnai su finansais tai toli gražu neturi nieko bendra.

Parengta bendradarbiaujant su „Mamos žurnalu“ (www.mamoszurnalas.lt)