J. Norvaišienė atskleidė, kas padeda įveikti sąnarių skausmus
Ži­no­ma gy­dy­to­ja, šo­kė­ja, tre­ne­rė Jū­ra­tė Nor­vai­šie­nė – įkve­pian­tis pa­vyz­dys, kad žmo­gaus kū­nas ga­li bū­ti ne­pa­val­dus lai­kui. Daug me­tų in­ten­sy­viai spor­tuo­jan­ti moks­lų dak­ta­rė pri­pa­ži­no, kad nė­ra nė vie­no šo­kė­jo, ne­tu­rin­čio są­na­rių bė­dų. Ta­čiau jei my­li­te sa­vo kū­ną ir tin­ka­mai juo rū­pi­na­tės, skaus­mo ga­li­te iš­veng­ti. Ir vi­sai ne­rei­kia dė­ti ypa­tin­gų pa­stan­gų. Pa­sak jos, vis­kas, kas ge­nia­lu, yra pa­pras­ta. Spor­to me­di­ci­nos gy­dy­to­jas Man­tas Amb­raš­ka pri­ta­ria gar­siai mo­te­riai ir pri­me­na, kad są­na­rių „ga­lio­ji­mo lai­kas“ yra ri­bo­tas, to­dėl jais rū­pin­tis pri­va­lo­ma nuo jau­nys­tės.

Pagrindinės sąnarių skausmo priežastys

Pasak J. Norvaišienės, dėl sąnarių bėdų kenčia ne tik šokėjai ar sportininkai, bet ir žmonės, vartojantys pernelyg mažai vandens, mažai judantys. Viena iš pagrindinių sąnarių skausmo priežasčių, pasak garsios gydytojos ir trenerės, yra per mažas fizinis aktyvumas; arba atvirkščiai – poilsio stoka po didelių ir alinančių krūvių, organizmui reikalingų medžiagų ir skysčių trūkumas.

„Mūsų sąnariai – kelio, peties, čiurnos – visi jie iškloti kremzlėmis, neturinčiomis kraujagyslių, jas maitina skystis, esantis sąnario kapsulėje. Nuo to, kokios kokybės yra sąnario skystis, priklauso sąnario mityba ir būklė. Jei geriame per mažai vandens, skystis tampa klampus ir blogai maitina kremzlę. Maistingosios medžiagos į kremzlę patenka judant, kai susiformuoja slėgis, kuris skystį tarsi išsispaudžia, – vandens naudą organizmui akcentavo J. Norvaišienė.– Kai nėra vandens ir kitų būtinų sąnariams medžiagų, kapsulė išdžiūsta kaip kempinė ir sąnarys pasidaro trapus. Menkiausias netikslus judesiukas, stuktelėjimas ar kreivas pasukimas gali baigtis nelaime – kremzlė tampa trapi ir net nuo menkiausio pasisukimo gali susitraiškyti, įtrūkti. Atskilę kremzlių gabalai trinasi, dėl to žmogus jaučia skausmą, kartais netgi nebegali ištiesti ar sulenkti kojos.“

Ilgametė šokėja ir trenerė primena, kad jei organizmo nepapildome vandens atsargų, jis nefunkcionuoja. Per dieną reikėtų išgerti apie du litrus vandens.

„Dabar vandens gėrimas visur labai akcentuojamas, atkreipiamas dėmesys, o seniau, – prisimena J. Norvaišienė, – vandens reikšmė mūsų organizmui buvo nepelnytai nuvertinta. Lietuvių kultūroje nesusiformavo vandens gėrimo tradicijų. Jei seniau svečiui būtum padavęs stiklinę vandens, tai būtum palaikytas šykščiu šeimininku, kuriam gaila įpilti bent jau kompoto. Arba jei žmonėms būtų pasakę, kad prie maisto yra patiekiama ir paprasto stalo vandens, kad daug kas vaikšto su vandens buteliukais, tai tie žmonės būtų pagalvoję, kad kažkas visai pakvaišo“, – su šypsena prisimena gydytoja.

Nepamiršti aktyvaus gyvenimo

Daug metų šokiais gyvenanti 83 metų J. Norvaišienė prisimena, kad nuo fizinių skausmų gelbėdavosi ne tik vaistais, bet ir pačiais įvairiausiais liaudiškais patarimais – ant patinusių vietų dėdavo kopūsto lapų, usnies kompresų, kurie padėdavo malšinti uždegimą. Po didelio krūvio šokėja kojų patinimą mažindavo šaldydama ledu. Kai sąnario kapsulė nuo krūvio prisipildo kraujo, ištinsta, skausmą efektingai malšina šaltis.

Daugelį metų užsiimančiai aktyvia fizine veikla J. Norvaišienei teko trumpam sustoti – prireikė keisti kelio sąnarius. Moteris apgailestauja, kad jos sąnarių „galiojimo laikas“ baigėsi. Jei galėtų atsukti laiką ir viską pakeisti, dabar elgtųsi kitaip. Tačiau tuo metu nebuvo galimybių ir priemonių, kurios būtų padėjusios tausoti ir išsaugoti sąnarius. Todėl mokslų daktarė atkreipia dėmesį, kad savo kūnu reikia rūpintis ne tada, kai jis pradeda byrėti. Reikia užsiimti, prižiūrėti kūną ir – labai svarbu – mankštintis.

„Pažiūrėkite į kates – jos kiekvieną dieną daro tempimo pratimus, rąžosi. Kūnui reikalingas krūvis. Nes nenaudojamus raumenis organizmas pradeda naikinti. Mūsų protas yra kaip kompiuteris – jis visą kūną prižiūri racionaliai. Jei nebenaudoji kokio raumens, jis nyksta, nes organizmui atrodo kaip nereikalingas. Turbūt esate pastebėję: jei sergate ir ilgai gulite lovoje, atsikėlę nebegalite paeiti, nes atrofuojasi kojų raumenys. Mūsų organizmas nemėgsta apsikrauti nereikalingu šlamštu. Jis dirba labai racionaliai“, – perspėja iki dabar aktyviai sportuojanti J. Norvaišienė.

Trenerė atkreipia dėmesį, kad labai svarbu organizmą aprūpinti sąnariams reikalingiausiomis medžiagomis. Sąnarių kremzlėse drėgmei palaikyti būtina hialurono rūgštis, kuri sutepa sąnarį, padeda judėti, saugo kremzlės audinį nuo susidėvėjimo ir smūgių, tarpsąnariniam skysčiui suteikia slidumo ir stimuliuoja sąnario paslankumą.

Daugiau nei pusę sąnarių kremzlių struktūros sudaro kolagenas, kuris didina jų elastingumą ir yra būtinas, kad ląstelės galėtų atsinaujinti. Aktyviai gyvenantiems, daug sportuojantiems ir vyresnio amžiaus žmonėms vertėtų nepamiršti magnio, nes jis užtikrina normalų visų raumenų darbą ir gerą nuotaiką.

Gydytojas rekomenduoja tempimo pratimus

Taip pat kaip ir J. Norvaišienė, gyvenimo be judesio jau daug metų neįsivaizduoja ir sporto medicinos gydytojas Mantas Ambraška. Profesionalių sportininkų sveikata besirūpinantis medikas pritaria trenerei ir atkreipia dėmesį, kad savo kūnu turėtų pasirūpinti kiekvienas. Pasak jo, organizmą reikia ne tik aprūpinti būtinomis medžiagomis. Visiems namuose rekomenduojama daryti nesudėtingus tempimo pratimus, padedančius išsaugoti sąnarių lankstumą.

Pasak jo, norint išmokti vertingų pratimų ir pasitikrinti kūno lankstumą, nebūtina pirkti abonemento į sporto klubą ar skubėti pas kineziterapeutą. Tam gali puikiai pasitarnauti ir nemokamas testas sąnariams, kurį galima rasti visose šalies vaistinėse ir internete. Testas yra nesudėtingas, informatyvus, kurį atlikus galima pasitikrinti sąnarių „galiojimo laiką“.

Gydytojo Mariaus Ambraškos sukurtas testas susideda iš septynių lengvų pratimų sąnariams, kuriuos patogiai galima atlikti namuose. J. Norvaišienė viena pirmųjų jau išbandė šį sąnarių testą, kurį rekomenduoja ir kitiems. Abu specialistai perspėja, kad tokius pratimus, kurie yra šiame teste, sąnariams reikėtų atlikti neatsižvelgiant į amžių. Pašnekovai ragina nepamiršti, kad žmogaus organizmas yra sukurtas judėti, ir primena Hipokrato žodžius: „Judėjimas yra gyvenimas.“