Įspėjama: erkės aktyviausios – Panevėžio rajone
Er­kių pla­ti­na­mo­mis li­go­mis Lie­tu­vo­je kas­met su­ser­ga 2–3 tūks­tan­čiai žmo­nių. Ša­lies te­ri­to­ri­ja yra di­de­lės ri­zi­kos en­de­mi­nė zo­na, nes su­sir­gi­mų skai­čius kas­met yra itin aukš­tas, be­je, šie­met dėl er­kių su­kel­tų li­gų jau už­re­gis­truo­ta dau­giau ke­lios de­šim­tys pra­ne­ši­mų iš ap­sid­rau­du­sių klien­tų, o dau­giau­sia at­ve­jų už­fik­suo­ta Pa­ne­vė­žio apy­lin­kė­se.

„Pirmasis erkių aktyvumo pikas jau prasidėjo – kelios dešimtys klientų jau kreipėsi į „Lietuvos draudimą“ dėl susirgimų erkių platinamomis ligomis – erkiniu encefalitu, Laimo liga. Žiemą miegojusios erkės atbunda ir ima aktyviai ieškoti maisto pievose, miškuose ir parkuose, tad įsisiurbia tiek naminiams ir laukiniams gyvūnams, tiek žmonėms“, – sako „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.

Draudikai pastebi, jog remiantis penkerių pastarųjų metų statistika, dėl erkinio encefalito ir Laimo ligos kreipiasi dažniausiai vyresnio amžiaus klientai. Daugiau negu pusė (53 proc.) visų nukentėjusiųjų yra asmenys, sulaukę 50-ies metų ir vyresni. Draudimo ekspertai taip pat pastebi, kad nuo erkių moterys nukenčia dažniau negu vyrai. Pernai 54 iš 100 užsikrėtusių pacientų buvo moterys.

Pernai draudimo bendrovė savo klientams išmokėjo apie 75 tūkst. eurų žalų dėl erkių sukeltų ligų.

Pranešime spaudai A. Juodeikis atkreipia dėmesį, kad per penkerius pastaruosius metus dėl erkių sukeltų žalų dažniau kreipiasi klientai, gyvenantys Panevėžio mieste ir rajone. „Susirgimų skaičius Panevėžio apylinkėse yra daugiau kaip 60 procentų didesnis negu Vilniaus ar Kauno regionuose. Palyginti, per penkerius metus Panevėžio rajone registravome 130 pranešimų iš apsidraudusių nuo erkių sukeliamų ligų mūsų klientų, o tokiuose dideliuose rajonuose kaip Vilniaus ar Kauno – po 80 pranešimų apie susirgimus erkių platinamomis ligomis“, – konstatuoja A. Juodeikis. Ekspertas pastebi, kad erkės gyventojus puola tiek miškuose, tiek miestų parkuose ar soduose.

Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio padalinio vadovas Giedrius Bronušas pastebi, kad šiemet gamtoje erkės jau yra aktyvios ir agresyvios. „Miške dirbantys žmonės yra paskiepyti, be to, darbo drabužiai yra persismelkę natūralių miško kvapų, todėl ne taip vilioja erkes. Užtat rečiau miške besilankantys žmonės, kurie pavasarį nusprendžia surengti iškylas miške, iš karto tampa erkių taikiniu – voragyviai kaip mat reaguoja į kitokį kvapą ir tokius iškylautojus puola labiau“, – sako G. Bronušas. Miškininko žodžius patvirtina vienos panevėžietės pavyzdys – per pasivaikščiojimą miške šį pavasarį moterį su vaiku aplipo daugybė erkių. Ant savo ir sūnaus drabužių moteris suskaičiavo net 118 prikibusių parazitų. Su erkėmis gyventojai taip pat susiduria miestų parkuose ir sodybose.

Specialistų teigimu, erkės aktyviausios iš karto po žiemos, aprimsta tik karštą vasarą, kai miške sausa, o prasidėjus grybų ir uogų sezonui ir miške pagausėjus lankytojų, erkės vėl atkunta. „Žmones į mišką labiausiai vilioja grybai ir uogos, tad atsiranda priežastinis ryšys tarp gėrybių gausos ir erkių įkandimų skaičiaus. Kuo daugiau grybautojų ir uogautojų, tuo daugiau incidentų dėl erkių platinamų ligų“, – aiškina miškininkas G. Bronušas.

Draudikai pastebi, jog spygliuočių „miškuose erkių mažiau, todėl žmones jos puola rečiau. Drėgni lapuočių ir mišrūs miškai, neprižiūrėti krūmynai, nešienaujamos pievos ir net parkai – erkėms palanki terpė“. Draudimo bendrovės statistika rodo, kad Laimo ligos atvejų pasitaiko dešimt kartų dažniau negu erkinio encefalito. Draudimas nuo erkių sukeliamų ligų kainuoja 7 eurus metams.