Gimdymas namuose daugiau tik „ant popieriaus“
Nors gim­dy­mas na­muo­se jau de­kri­mi­na­li­zuo­tas, vis dėl­to pa­na­šu, kad kol kas pa­slau­ga to­kioms šei­moms eg­zis­tuo­ja tik „ant po­pie­riaus“. Po­rei­kis gim­dy­ti na­muo­se au­ga, ta­čiau gy­dy­mo įstai­gų va­do­vai skės­čio­ja ran­ko­mis – daug aku­še­rių nė­ra pa­si­ry­žę pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę.

Nebus kam teikti paslaugų?

Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos vadovės Laimos Steponavičienės teigimu, dbartinis įstatymas namuose pasirinkusioms gimdyti (ir galinčioms tą daryti) moterims pagalbą užtikrina daugiau tik „ant popieriaus“.

„Pagal akušeriams surašytus reikalavimus de facto bent jau Vilniuje šiuo metu nelabai yra specialistų, kurie galėtų teikti šią paslaugą. Tik Kaune, Klaipėdoje yra savarankiškai dirbančių akušerių, kurie gali įgyti reikiamą praktiką. Taigi sostinėje reikės laukti mažiausiai dvejus metus, kol akušerės įgis atitinkamą patirtį, jei išvis Vilniaus ligoninėse tokią galimybę turės“, – tvirtino pašnekovė.

Įstatyme nurodyta, kad gydymo įstaigos, norinčios teikti gimdymo namuose priežiūros paslaugą, turės gauti licenciją. O moterys, norinčios gimdyti namuose, galės su tokia gydymo įstaiga sudaryti sutartį ir gauti profesionalią specialistų priežiūrą iki ir po gimdymo. Tačiau, panašu, gydymo įstaigose dirbančios akušerės entuziazmo dėl to rodyti neskuba. Anot L.Steponavičienės, neseniai asociacijos vykdytos skirtingų šalies ligoninių apklausos duomenimis, teikti gimdymo namuose paslaugą tuo metu dar neplanavo nė viena įstaiga.

Patyrusios nesiryžta, jaunesnės – be patirties

Vilniaus gimdymo namų direktorė Kornelija Mačiulienė pavirtino, kad kol kas ši įstaiga to daryti neplanuojanti. „Įvairiuose tėvų forumuose sulaukėme daug susidomėjimo dėl šios paslaugos. Apklausėme akušeres, tačiau nė viena nesutinka dirbti. Jei kuri sutiks, tuomet kreipsimės dėl akreditacijos. Dažniausiai nori dirbti tos, kurios neatitinka reikalavimų“, – kalbėjo pašnekovė.

Anot jos, labiausiai akušerėms kelia nerimą, kad jos nespės nustatyti, kada jau reikia prašyti pagalbos ir vežti į įstaigą. „Esant komplikacijoms moterį pristatyti į gydymo įstaigą duota tik 30 minučių, tai – labai trumpai, o kur dar privažiavimo sunkumai, juk būna užkimštos gatvės ir kiemai“, – neslėpė nerimo K.Mačiulienė.

Jai antrindama Lietuvos akušerių sąjungos prezidentė Ilona Joneliūnienė pastebėjo, kad daug mažiau entuziazmo ir drąsos šiuo klausimu rodo daugiau patirties turinčios, komandoje dirbti pratusios akušerės. „Jaunesnė karta išreiškia didesnį norą. Po truputį Klaipėdos, Kauno universitetinės ligoninės, Kauno klinikinė ligoninė reglamentuoja savarankišką praktiką, ką leidžia akušerio norma. Tai įgavus savarankiškos praktikos, manau, užaugs akušerių karta, kuri imsis atsakomybės, kad moterys, kiek jų bebūtų, galėtų rinktis tokią gimdymo alternatyvą ir jaustis saugios“, – kalbėjo ji. Pašnekovė pridūrė, kad tai yra savanoriška praktika, niekas neprivers įstaigų akredituotis šiai paslaugai.

Pasigenda šilumos

I.Joneliūnienė atkreipė dėmesį, kad įstatyme yra taisytinų dalykų. „Kalbant apie kvalifikacinius reikalavimus, pasigedau, kad būtų įvardyta savarankiška akušerio praktika. Juk vienas dalykas dirbti komandoje, visai kitas – savarankiškai. Nesaugus atrodo nurodytas pusvalandis pristatyti į gydymo įtaigą. Akušerijoje viskas kartais keičiasi daug greičiau. Įstaigos turi pasverti galimybes būti akredituotos šiai veiklai. Taigi dar reikės laiko, kol įstatymas pradės veikti“, – pastebėjo akušerė.

Jos manymu, gimdymai namuose yra kur kas rizikingesni. Tačiau I.Joneliūnienė svarstė, kad galbūt toks moterų pasirinkimas atspindi didesnes sistemos spragas – gimdyvės pradėjo nebepasitikėti stacionaru. „Nors bendradarbiavimo su Šveicarija projektas itin pagerino nėščiųjų priežiūrą šalyje, tačiau gal gimdyvės pasigenda stacionare šilumos ir, nepamatavusios rizikos, pradėjo rinktis gimdyti namuose. Reikėtų pasistengti, kad valdiškos įstaigos būtų kaip namai“, – kalbėjo Lietuvos akušerių sąjungos prezidentė.

Poreikis auga

Kita vertus, svarstė L.Steponavičienė, šis reglamentavimas atveria duris privačioms iniciatyvoms įkurti asmens sveikatos priežiūros įstaigą, natūralaus gimdymo centrus, prisivilioti akušeres iš kitų miestų, kurios galėtų teikti paslaugas gimdančioms namuose. „Rinkoje atsirastų konkurencija, o gimdančioms moterims tai būtų į naudą“, – dėstė pašnekovė.

Jos tvirtinimu, ne tik teoriškai, bet ir praktiškai suteikus galimybę moterims gimdyti namuose, tuo pasinaudotų daugiau šeimų. „Tokių moterų padaugėtų gal dvigubai, trigubai, galvojant, kad iki šiol namuose pagimdydavo apie 300 šeimų padedant pribuvėjoms ar medikams, kurie rizikuodavo tą daryti. Dedu viltis, kad atsiras iniciatyvos, kurios anksčiau už ligonines sureaguos į paslaugos poreikį“, – kalbėjo Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos vadovė.

Kartu ji atkreipė dėmesį, kad jei ligonių kasos kompensuoja šeimos gimdymą ligoninėje, tai galėtų bent jau ta pačia suma kompensuoti ir gimdymą namuose. Kiek galėtų kainuoti tokia paslauga, Sveikatos apsaugos ministerija kol kas įvardyti negalėjo. Latvijoje tokia paslauga kainuoja nuo 750 eurų. Tuo tarpu PSDF biudžeto lėšomis apmokama nesudėtingo gimdymo paslauga mūsų šalyje siekia apie 500 eurų.

Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė, Lietuvos akušerių ir ginekologų draugijos viceprezidentė prof. dr. Rūta Jolanta Nadišauskienė:

– Reglamentavimas išskaidrina situaciją, padaro šią veiklą nekriminalinę – taip, kaip yra ir kitose Europos šalyse, mūsų Baltijos kaimynėse. Yra pastebėta, kad vien dėl priimto įstatymo tikrai nepadaugėja norinčiųjų gimdyti namuose. Be to, kiek teko pastebėti, paprastai tam ryžtasi žmonės, kurie labai ruošiasi, būna pasiskaitę, sprendimų impulsyviai nepriima. Juo labiau yra numatyti slenksčiai, saugumo kriterijai, kad būtų įvertinta galimybė gimdyti namuose, tinkamos sąlygos naujagimiui, kad greitoji pagalba galėtų privažiuoti įvykus komplikacijoms ir moteris galėtų laiku pasiekti gydymo įstaigą. Esame aptarę, kad greitoji pagalba iš anksto būtų informuota, jog vyksta toks gimdymas. Bet iš tų nedaugelio gimdymų komplikacijų neturėtų būti daugiau nei būna pasaulyje.

Šiaip jei gimdymas yra mažos rizikos, nesukelia didesnių grėsmių nei gimdymas ligoninėje. Skirtumas nebent tas, kad vertinant statistikas būna daugiau nepageidaujamų įvykių naujagimiui. Tačiau labai sunku įvertinti to mastą lyginant JAV skaičius ir mūsų statistiką. Todėl labai svarbu, kad šalia būtų pakankamai kvalifikuotas specialistas, galintis suteikti pagalbą. Dar neteko girdėti, kad mūsų įstaigos akušerės būtų pareiškusios norą teikti tokią pagalbą. Galbūt ją teiks tos, kurios tą anksčiau darydavo neoficialiai, taip pat auga jauna karta, kuri aktyviai tuo domisi, tik jiems dar reikia daugiau klinikinių įgūdžių. Vis dėlto rekomenduočiau gimdyti pasirinktoje gydymo įstaigoje, kurios Lietuvoje neseniai atnaujintos, jose dirba savo darbą mylintys specialistai.