Difterija, stabligė ir kokliušas grasina net ir pasiskiepijusiems
Ma­no­te, kad nuo dau­ge­lio su­nkių li­gų im­uni­te­tą esa­te įgi­ję dar vai­kys­tė­je? De­ja, ne nuo vi­sų. Dau­ge­lis tė­vų, tvar­kin­gai skie­pi­jan­čių sa­vo at­ža­las, net ne­nu­ma­no, kad pa­tys ga­li kel­ti grės­mę ne tik sau, bet ir ap­lin­ki­niams – įspė­ja spe­cia­lis­tai.

Lietuvoje suaugusių asmenų vakcinavimas – vienas mažiausių Europoje. Iš naujo atgimstant, regis, išnykusioms užkrečiamoms ligoms, didėja pavojus jomis užsikrėsti net ir skiepytiems asmenims.

Norint išlaikyti imunitetą, pakartotinė vakcinacija nuo kai kurių užkrečiamųjų ligų būtina visiems sveikiems suaugusiems žmonėms – sako Užkrečiamų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė. Skiepytis kas dešimt metų rekomenduojama nuo trijų ligų – difterijos, stabligės ir kokliušo. Lietuvoje fiksuojant tymų protrūkį specialistai rekomenduoja visus jais nesirgusius suaugusius pakartotinai pasiskiepyti ir nuo jų. Pasitikrinti ar gali užsikrėsti tymais suaugę gali atlikę antikūnių titro tyrimą.

Difterija, stabligė ir kokliušas – trys bakterijos prieš kurias imunitetą organizmas geba išlaikyti iki dešimties metų.

Valstybė taip pat kompensuoja skiepus nuo pasiutligės. Nuo šios ligos skiepijama nemokamai po incidento dėl kurio kyla rizika užsikrėsti – gyvūnų įkandimų ir pan. Profilaktiškai šis skiepas rekomenduojamas planuojantiems vykti į padidintos rizikos zonas – pavyzdžiui Indiją, tačiau tokiu atveju vakcinuotis tektų savo lėšomis.

Nuo difterijos, stabligės bei kokliušo rekomenduojama revakcinuotis kas 10 metų, kai sulaukėte nuo 26 metų amžiaus. Norintys nemokamai pakartotinai pasiskiepyti nuo šių ligų turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

D. Razmuvienės teigimu, skiepų vengiantiems arba apie tai neinformuotiems asmenims rizika užsikrėsti bet kuria iš šių ligų didėja su kiekviena diena.

„Skiepai nuo virusinių ligų suteikia imunitetą ilgesniam laikui, tuo tarpu nuo bakterinės kilmės ligų skiepytis reikia dažniau. Difterija, stabligė ir kokliušas – trys bakterijos prieš kurias imunitetą organizmas geba išlaikyti iki dešimties metų“, – įspėjo specialistė.

Sveikata rūpinasi nepakankamai

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos profesorius dr. Arvydas Ambrozaitis kalbėdamas apie suaugusių vakcinacijos problemas apgailestavo, kad šalies gyventojai vis dar nepakankamai rūpinasi savo sveikata, o efektingam suaugusių skiepijimui kliūtimi tampa administraciniai barjerai bei bendrosios praktikos gydytojų abejingumas.

„Problema yra ta, kad žmonės nežino, kad reikia pakartotinai skiepytis – niekas apie tai nekalba. O nekalba dėl to, kad bendrosios praktikos gydytojai apie tai nesako“, – apgailestavo profesorius.

A.Ambrozaičio nuomone, per mažai dėmesio suaugusių skiepijimui skiria ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

„Dabar mes turime tik vaikų skiepų kalendorių, turėtų būti viso gyvenimo skiepijimo kalendorius, kaip yra Skandinavijoje ar JAV. Nacionalinės imunoprofilaktikos programos koordinacijos tarybai ne kartą siūlyta įvesti viso gyvenimo skiepų kalendorių, tačiau pasiūlymų SAM kol kas neįgyvendino“, – pasakojo medicinos profesionalas.

Painios biurokratijos pinklės

Tarp kliūčių, trukdančių sklandžiai suaugusių vakcinacijos programos veiklai – ir biurokratinės. Lietuvoje paskirti skiepus gali bendrosios praktikos arba infekcinių ligų gydytojai. Specialistai – pulmonologai, neurologai ar onkologai to padaryti negali. Taip pat vykdyti vakcinacijai reikalingos atskiros patalpos bei sertifikuota slaugytoja – visa tai sukelia nemažai trukdžių.

„Sakysim, onkologas, kuris diagnozuoja kokią onkohemotologinę imunodeficitinę ligą, pacientui reikia skiepytis nuo pneumokokinės infekcijos, kad nebūtų plaučių uždegimo, jis turi siųsti (pacientą) bendrosios praktikos gydytojui į tą sveikatos priežiūras įstaigą kuri turi sertifikuotą slaugytoją, kuri gali atlikti skiepijimą. Tas žmogus gali ten tiesiog nenueiti – niekas jo nekontrolioja“, – pasakoja profesorius.

„Yra sudarytos tam tikros dirbtinės kliūtys. Mes norime, kad įvairių specialistų medicinos normoje atsirastų tokia pastraipa, kad leidžiama pulmonologam ar kardiologam, ar onkologam skiepyti, jie dabar neturi teisės skiepyti, kadangi tai nėra įrašyta jų medicinos normoje – jei jie skiepys, juos gali patraukti į teismą“, – sako A. Ambrozaitis.

Didžiausia grėsmė – erkės

Nepaisant to, kad difterija, stabligė ir kokliušas – išties rimti susirgimai, A. Ambrozaitis pabrėžia, kad didžiausia problema – stulbinantis suaugusių šalies gyventojų abejingumas skiepams nuo erkinio encefalito.

„Žmonės nesiskiepija nuo erkinio encefalito. Kiekvienais metais mes šimtais turime užsikrėtusių infekcija, kuri pilnai valdoma skiepais. Tai yra sunki liga, invalidizuojanti, daug būna žmonių kurie tampa neįgalūs. Bet nesiskiepyja žmonės arba skiepijasi per mažai. Aišku, vakcina nekompensuojama ir ji gana brangi, tačiau sveikata brangiau nei skiepai, bet tai lietuvaičiai šito nenori suprasti“, – apgailestauja gydytojas.

A. Ambrozaičio manymu, jau netrukus ligonines turėtų pasiekti pirmoji tokių nepasiskiepijusių pacientų banga.

„Įprastai guli ligoniai tiesiog palatomis, ir jau dabar atgimsta erkės, tuoj pat pas mus pradės plūsti ligoniai“, – prognozuoja pašnekovas.

Pakartotinai nuo erkinio encefalito asmenims iki 50 metų rekomenduojama kas penkis, vyresniems – kas trejus metus.

Difterija – liga, kuriai būdingas didelis mirštamumas, tarp neskiepytų, net ir gydomų asmenų. Ligonis, sergantis difterija, gali užkrėsti 2 savaites, retais atvejais ilgiau nei 4 savaites. Difterijos infekcija gali pasireikšti ne tik kliniškai, bet ir besimptome forma – bakterijų nešiojimu.

Infekcija dažniausiai perduodama oro-lašeliniu būdu kontaktuojant su ligoniu arba užkrato nešiotoju. Retais atvejais infekcija gali būti perduodama per aplinkos daiktus. Persirgus šia liga ilgai trunkantis imunitetas įgyjamas ne visais atvejais.

Stabligė – ūmi įvairaus stiprumo raumenų spazmais pasireiškianti liga. Ja susergama, stabligės sporoms patekus į žaizdą. Kartais stabligė pasireiškia po sunkesnio galūnių nušalimo, nuplikinimo.

Tai viena iš nedaugelio ligų, kai nuo ligonio žmonės neužsikrečia. stabligės mirtingumas siekia 10–20 proc., tačiau vyresnio amžiaus žmonių ir neskiepytų nuo stabligės asmenų – daugiau nei 20 proc.

Kokliušas – tai ūmi infekcinė liga, kuriai būdingi spazminiai kosulio priepuoliai. Ji plinta oro lašeliniu būdu. Skiepai apsaugo žmogų nuo kokliušo ne daugiau kaip 10 metų, todėl pastaruoju metu labai padaugėjo susirgimų kokliušu suaugusiųjų bei vyresnio amžiaus vaikų grupėje. Nuo kokliušo pakartotinai nepaskiepiję asmenis tampa infekcijos rezervuaru ir gali užkrėsti kūdikius kuriems ši liga pavojingiausia ir gali baigtis net mirtimi.