Ar reikia vaikui maisto papildų
Nors vais­ti­nių len­ty­nos traš­ka nuo pa­pil­dų gau­sos, tai dar nė­ra įro­dy­mas, kad jie bū­ti­ni nuo­la­tos. Ar rei­kia vai­kams duo­ti mais­to pa­pil­dų, pa­klau­sė­me vai­kų li­gų gy­dy­to­jo dr. Al­gi­man­to Ving­ro.

– Anksčiau buvo tarsi savaime aišku, kad vaikas turi gauti įvairių maisto papildų, vadinamųjų vitaminų. Dabar nuomonė keičiasi, kodėl?

– Pirmiausia reikia gerai suprasti maisto papildo sąvoką. Maisto papildais vadinami koncentruoti įvairių maistinių ar kitų medžiagų produktai, skirti papildyti įprastą maisto racioną. Pats papildų apibrėžimas pasako, kad papildai gydomojo poveikio neturi – jie nėra vaistai. Žodis „papildai“ nurodo, kad šie produktai tik papildo mūsų mitybą medžiagomis, kurias gauname su maistu, bet galbūt nepakankamai. Tai vitaminai, mikroelementai, įvairios mineralinės ir biologiškai aktyvios medžiagos, kurios reikalingos organizmo gyvybės funkcijoms palaikyti. Kai kada jų organizmui pritrūksta, todėl nuneigti jų negalime. Tačiau dabar papildų yra tiek daug, kad tampa sunku atskirti, kurie gali būti naudingi. Todėl į papildus, nors jie nėra vaistai, dera žiūrėti atsargiai.

– Įtaigiai parinkta reklama, žinoma, suvilioja. Bet ar tikrai, kaip teigia reklama, maisto papildas iš dviejų žolelių gali padėti vaikui „išmokti naują kalbą“? Ar tikrai tikite, kad užteks 30 tablečių brokolių, žaliosios arbatos, granatų ir ciberžolės ekstrakto, kad staiga sustiprėtų vaiko imunitetas?

– Geriausia organizmui reikalingas medžiagas gauti su maistu, paisyti sveikos mitybos ir gyvensenos principų, o ne tikėtis stebuklų iš maisto papildų, kad ir kokie jie būtų.

– Ar gali maisto papildai pakenkti?

– Didžiosios dalies papildų veiksmingumas nėra įrodytas klinikiniais tyrimais, ir – taip – pernelyg didelis jų kiekis gali pakenkti. Nėra mokslinių tyrimų, kaip organizmas gali sureaguoti ar nesureaguoti į skirtingų žolelių ekstraktus, pavartotus vienu metu.

Gydytojo Algimanto Vingro teigimu, šviežią, kasdien įvairų maistą valgančiam, pakankamai skysčių geriančiam asmeniui maisto papildų nereikia. / "Mamos žurnalo" nuotrauka

Pasikliaujant reklama savavališkai rinktis maisto papildus ir juolab juos duoti vaikui rizikinga ir dėl to, kad kasmet rinkoje aptinkama nesaugių papildų. Nežinome, kokia bus organizmo reakcija į egzotiškų šalių papildus – gali prasidėti alergija ar atsirasti kitų netoleravimo apraiškų. Nors vadiname save pasaulio piliečiais, tai labiau emocinė sąvoka. Iš tikrųjų mes per tūkstantmečius esame įpratę valgyti maistą, augintą mūsų krašte, todėl mūsų organizmų veikla skiriasi nuo tolimų kraštų žmonių.

Kasdien žmogaus organizmas turi gauti apie 40 įvairių maisto medžiagų. Viename produkte tokio kiekio nebūna, todėl reikia rinktis kuo įvairesnius šviežius, neperdirbtus produktus. Kuo labiau produktas perdirbtas, tuo mažiau jame išlieka įvairių biologiškai aktyvių medžiagų. Iš įvairaus maisto organizmas pasisavina įvairių biologiškai aktyvių medžiagų tiek, kiek jam reikia. Maisto papilduose vienų biologiškai aktyvių medžiagų gali būti per daug, o kitų – per mažai. Organizmui tai nėra gerai. Apie papildą neužtenka informacijos internete – būtina pasitarti su gydytoju.

– Vis dėlto, kada ir kokių papildų reikia vaikui?

– Jokiu būdu negalima teigti, kad jokie papildai nereikalingi. Tik gydytojas, įvertinęs konkretaus vaiko ar suaugusiojo sveikatos būklę, kartu su vaistais, bet ne vietoje jų, gali rekomenduoti vieną ar kitą papildą.

Gydytojas gali rekomenduoti vitaminų, mineralų papildų nuo sausio mėnesio iki pirmojo derliaus. Maiste minėtų medžiagų trūkumas atsiranda dėl to, kad jų yra tik šviežiose arba šaldytose daržovės, vaisiuose, uogose. Rauginti, marinuoti agurkai, kopūstai ar kitaip konservuotos kitos daržovės nekompensuoja visų organizmo poreikių. Konservuotuose daržovėse, kompotuose, uogienėse, džemuose, džiovintuose vaisiuose, uogose esantys biologiškai aktyvių medžiagų kiekiai netenkina organizmo poreikių. Vertingos tik šviežios ir šaldytos daržovės, vaisiai, uogos.

Kai kada vitaminų gali pristigti vaikams, nėščiosioms ir senyviem žmonėms, kai sutrikęs maisto medžiagų pasisavinimas.

Pats papildų apibrėžimas pasako, kad papildai gydomojo poveikio neturi – jie nėra vaistai

Šaltuoju metų laiku visiems suaugusiesiems ir bet kurio amžiaus vaikams trūksta vitamino D, todėl jo reikia gauti iš papildų.

Sergančiam lėtine liga žmogui kiekvienu konkrečiu atveju gydytojas gali rekomenduoti vieną ar kitą saugų papildą – tokį, kuris kuo geriau atitiktų konkretaus asmens poreikius. Maisto papildų negalima vartoti „iš akies“ ir pagal draugės patarimą. Kas tiko vienam žmogui, nebūtinai tiks ir kitam. Atsargiai vertinkite ir vaistininko patarimus, nes pasitaiko vaistininkų, kurie bus suinteresuoti parduoti savo prekę.

– Ar vartojantis papildų vaikas mažiau sirgs peršalimo ligomis?

– Vitaminų ir mineralų papildai, deja, neapsaugo nuo ūminių sezoninių kvėpavimo organų ligų.

Šviežią, kasdien įvairų maistą valgančiam, pakankamai skysčių geriančiam ir gryname ore pabūnančiam vaikui ar suaugusiam žmogui maisto papildų nereikia.

Parengta bendradarbiaujant su „Mamos žurnalu“ (www.mamoszurnalas.lt)