7 būtini tyrimai, galintys atskleisti ligą
Kai ku­rių ne­ga­la­vi­mų simp­to­mai ga­li bū­ti ne­pas­te­bi­mi il­gą lai­ką, to­dėl pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai net apie pa­vo­jų gy­vy­bei ke­lian­čią li­gą su­ži­no­ma jau spė­jus jai įsi­se­nė­ti. Ska­tin­da­ma to iš­veng­ti, šei­mos gy­dy­to­ja Ele­na Šo­py­tė iš­sky­rė pa­grin­di­nius ty­ri­mus, ku­riuos pro­fi­lak­tiš­kai rei­kė­tų at­lik­ti kiek­vie­nam.

Net ir neturint nusiskundimų reguliariai atliekami medicininiai testai gali padėti nustatyti ankstyvos stadijos ligą, suprasti, kada ji prasidėjo, ar tai ūmus, ar lėtinis procesas. Laboratorinės galimybės leidžia atlikti įvairius papildomus tyrimus. Iš jų gydytoja E. Šopytė kas 3–5 metus rekomenduoja atlikti šiuos.

Bendrasis kraujo tyrimas

Tai paprasčiausias tyrimas, parodantis bendrą organizmo būklę ir padedantis anksti diagnozuoti tokias ligas kaip lėtinės infekcijos, mažakraujystė, tam tikri krešumo sutrikimai, alergija. Tačiau šio tyrimo rezultatų rodikliai sergant kai kuriomis sunkiomis ligomis gali būti įprasti, todėl vien juo nereikėtų apsiriboti. Tyrimą atlikite rytą, prieš tai nevalgykite ir negerkite.

Bendrasis šlapimo tyrimas

Šlapimo tyrimas padeda nustatyti skysčių trūkumą ar perteklių organizme, įvertinti inkstų veiklą. Jis leidžia anksti pastebėti inkstų ar lėtines ginekologines ligas. Šlapimo tyrimo mėginį taip pat surinkite rytą, prieš tai nusiprausę.

Lytiškai plintančių ligų tyrimai

Lytinės ligos dažnai nesukelia jokių itin ūmių negalavimų, todėl žmonės gali ir nežinoti, kad yra tokių ligų nešiotojai. Tiems, kurie keičia lytinius partnerius, rekomenduojama šiuos tyrimus atlikti reguliariai, nes laiku paskyrus gydymą išvengiama įvairių komplikacijų.

Hepatito B ir C tyrimai

Apie lėtinį kepenų uždegimą žmonės paprastai nežino, nes šios ligos progresuoja lėtai ir ryškių simptomų pradinėje ligos stadijoje nesukelia. Užsikrėsti galima darantis tatuiruotes, įvairias grožio procedūras, gaunant nekokybiškas medicinos paslaugas ar atostogaujant mažiau išsivysčiusiose šalyse. Todėl profilaktinis tyrimas reikalingas net neturint jokių nusiskundimų, nes jau pastebimi hepatito sukelti negalavimai dažniausiai atsiranda tik vėlyvoje ligos stadijoje.

Gimdos kaklelio citologinis (PAP) tyrimas

Kadangi gimdos kaklelio vėžys yra viena pagrindinių onkologinių moterų mirties priežasčių Lietuvoje, šis tyrimas joms turėtų būti atliekamas kas dvejus ar bent jau kas trejus metus. Gimdos kaklelio vėžio simptomai atsiranda tik ligai pažengus ir išplitus, todėl anksti aptikus pakitimų galima išsaugoti gyvybę, o jaunoms moterims – ir vaisingumą. Tepinėlį geriausia paimti 10–20 ciklo dieną.

Bilirubino tyrimai

Šie kepenų apykaitos rodikliai rodo bendrą kepenų būklę ir gali padėti anksti nustatyti ligas, kurios tuo metu dar nekelia jokių aiškių požymių. Tai – kepenų uždegimas ar Žilbero sindromas. Tyrimą geriausia atlikti rytą, nevalgius ir negėrus.

Vėžio žymenų tyrimai

Daugelis navikų gamina tam tikrus vėžio žymenis, todėl tai paprastas būdas ištirti labai ankstyvos stadijos naviką, kai jis net vaizdiniais tyrimais gali būti nematomas. Svarbu nepamiršti, kad šių rodiklių kiekis kraujyje didėja ir sergant kitomis lėtinėmis ligomis, todėl nustačius nukrypimą nuo normos nereikia iš anksto pulti į paniką ir diagnozuoti vėžio. Padidėjimas gali reikšti ir tai, jog būtinas išsamesnis konkrečios organų sistemos tyrimas.