(Iš)gyventi pavasarį: kodėl gamta bunda, o emocinė būsena blogėja?
Pa­va­sa­ris – lai­kas, kai pa­bun­da­me iš il­go ir sting­dan­čio žie­mos mie­go. At­ro­do, kad gai­vu ir gra­žu, bet vis tik tai itin ne­sta­bi­lus lai­ko­tar­pis. Ir šal­to­ka, bet ir kai­ti­na sau­lė. Tai ly­ja, tai jau ne. Tie­siog pliūps­nis per­mai­nų!

O ir mes pradedame stokoti vitaminų. Daugeliui žmonių pavasarį paūmėja chroniškos ligos, šviesa aktyvina hormonų gamybą.

Bundanti gamta gali net erzinti ir kurti kontrastą su prasta vidine savijauta, dar labiau sustiprinti vienišumo jausmą. Kažkaip dažnas panirstame į slogias nuotaikas, nors ir išlenda toji ilgai laukta saulė, o vakarais ne taip greit temsta.

Rodos, tai budinantis ir apatiją mažinantis metų laikas, bet linkusiems į depresiją žmonėms pavasaris dažnai turi atvirkštinį variantą. Pavasaris – laikas naujoms pradžioms ir naujam gyvenimui. Tuo pačiu priešprieša tarp žydinčio pasaulio ir nualinto vidinio gyvenimo sergant klinikine depresija kartais yra tai, ką itin sunku pakelti.

Bandymai nutraukti sau gyvybę padažnėja irgi pavasarį. Padidėjęs energijos lygis nereiškia, kad ta energija būtinai bus vien teigiama ir auginanti. Saulės sukelti pokyčiai ir pakeltas serotonino lygis smegenyse siejamas ir su didesniu agresijos lygiu. Jei žmogus serga depresija, gali būti, kad šią agresiją nukreips pats į save. Šią teoriją iš dalies palaiko kanadiečių atlikti tyrimai, kurie sieja sezoninius saulės pokyčius su žiauresnėmis savižudybėmis.

Dažnai pavasarį tiesiog pablogėja nuotaika. Tai gali būti aiškinama ir tuo, kad šiuo periodu žmogus stipriau pajunta kontrastą tarp savęs ir gamtos. Gamta keičiasi, tartum įpareigojanti ir žmogų keistis kartu. Tai veikia, žinoma, ne visus, bet nemaža dalis žmonių išgyvena prislėgtas nuotaikas, jaučiasi pavargę, skirtingai nei kitais metų laikais, o nedidelė dalis jų iš tiesų serga sezoniniu afektiniu sutrikimu (SAS).

Sezoninis afektinis sutrikimas (SAS) – tai pasikartojančios depresijos tipas, kuomet simptomai kiekvienais metais atsiranda ir dingsta tuo pačiu metų laiku. Paprastai jie prasideda rudenį arba žiemą ir baigiasi pavasarį. Tačiau dešimtadalis žmonių sergančių SAS išgyvena atvirkštinį procesą: depresija prasideda pavasarį – vasarą. Tipiški atvirkštinio SAS simptomai: nemiga, dirglumas, nerimas, nuovargis, sumažėjęs apetitas ir svorio praradimas.

Tikrai ne kiekvienas jaučiantis liūdesį ar depresyvias nuotaikas pavasario metu serga SAS, bet nedidelei daliai mūsų šis sutrikimas galėtų būti diagnozuotas, tad labai svarbu domėtis, ieškoti pagalbos.

Pavasarine depresija vis tik dažniausiai įvardijama suprastėjusi nuotaika ir savijauta atėjus pavasariui, o ne rimtas klinikinis susirgimas. Jei manote, kad galbūt pavasarinė depresija per daug brutali, ją sunku išgyventi ir lanko itin juodos mintys – reiktų kreiptis į specialistus ir išsiaiškinti, ar Jūs sergate sezoniniu afektiniu sutrikimu, o gal Jums depresija…ar tai tik sunkesnis etapas?

Vis tik galbūt mes linkę per daug laisvai vartoti depresijos terminą – tai, ką mes įpratę vadinti pavasarine ar rudenine depresija nėra visai tai, kas yra klinikinė depresija. Kaip ir depresija sergantis žmogus nėra tik šiek tiek liūdnas ar nusiminęs. Tai daug sudėtingesnis susirgimas, kuris nesutelpa į prastesnės nuotaikos dėžutę. Todėl pavasarinę depresiją galime vartoti nebent dedant į kabutes, bet ir tai būtų prasmingiau rasti kitą apibūdinimą, kai kalbam ne apie klinikinę, kad ir sezoninę, depresiją.

„Tikroji depresija yra liga, kuri, kaip taisyklė, tęsiasi ilgai. Kaip specialistė galiu pasakyti, kad jei bent dvi savaites kasdien jaučiatės prastai, prarandate gyvenimo džiaugsmo, jus apima mieguistumas, apatija, nerimas, – jau reikėtų kreiptis į gydytoją. Tačiau norint tiksliai diagnozuoti depresiją, reikia bent pusmečio. Manau, depresija nėra sezoninė, nors vis girdžiu, kad neva rudenį psichologus pacientai tiesiog užplūsta. Tada reiktų paminėti ir tai, kad rudenį kiek daugiau žmonių atsiduria reanimacijoje, o per mėnulio pilnatį paaštrėja įvairių ligų simptomai. Bet gali būti, kad mes „laukiame“, kad taip bus, tarsi esame nusiteikę ir todėl taip ir atrodo, o iš tiesų žmonės serga visais metų laikais.“ – teigia Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologė Vita Čioraitienė.

Dėl sezoninių slogios nuotaikos epizodų dažniausiai kalti būna visokiausi pokyčiai.

Pavyzdžiui, mus tikrai veikia klimato pakitimai, staigūs kontrastai, staiga pakitęs drėgmės lygis.

Taipogi, nagalime pamiršti ir pavasarinės alergijos žiedadulkėms, kuri labai išvargina jomis sergančius žmones.

Jau pats patyrimas savaime gerokai padidina streso lygį ir gali išprovokuoti depresiją. Taip pat šiuo metu jau ne vienas tyrimas yra radęs ryšį tarp pavasarinės alergijos ir susirgimų pasikartojančia pavasarine depresija.

Tuo pačiu svarbu žinoti, kad alergijos poveikis gali būti labai skirtingas. Net jei Jums neteka nosis ir neraudonuoja akys, gali būti, kad esate jautrus aplinkos toksinams, kuriuos šylant orams nešioja vėjas – jie gali sukelti smegenyse uždegimą, kuris reiškiasi, kaip depresija.

Saulės trūkumas gali pakeisti smegenyse nuotaiką kontroliuojančių cheminių elementų (pvz., melatonino) gamybą rudenį. Pavasarį tie patys cheminiai elementai išsibalansuoja, kai saulės atsiranda daugiau.

Bet koks cirkadinių ritmų, kuriuos reguliuoja saulės šviesos kiekis, pokytis gali išprovokuoti nerimą. Jie reguliuoja apetitą, miegą, nuotaiką ir energijos lygį.

Įprasta manyti, kad pavasaris susijęs su padidėjusia energija, geresne nuotaika, atsigaunančia gamta ir naujomis idėjomis. Daugeliui taip ir yra. Tačiau, kai depresija sergantis žmogus save lygina su kitais arba pats iš savęs pradeda tikėtis ar net reikalauti savaiminių ir staigių pokyčių, kurių tiesiog nėra, efektas gali būti priešingas – žmogus jaučiasi tik dar blogiau. Jei savijauta neatitinka natūralaus gamtos kilimo ir atgijimo, tai išgyventi gali būti labai sunku.

„Pavasarį neretai pradeda slėgti savotiškas aplinkos spaudimas: viešojoje erdvėje pasipila straipsniai, kad „reikia“ ruoštis artėjančiam bikinių sezonui, atrodyti vienaip ar kitaip; negana to, aplinkiniai taip pat ragina nebūti paniurėliu. Įprasta, jog vieniši žmonės dar skaudžiau jaučia pavasarinį liūdesį, nes artėjant vasarai visi pradeda skelbti apie būsimas vestuvių ar krikštynų šventes – tai skatina prisiminti neišsipildžiusiu lūkesčius, nesėkmes.“ – sako psichologė Inga Būdvytytė.

Atrodo, kad nekantraujame, kada gi ateis tas pavasaris, bet iš tikro priprantame prie žiemos ir pokyčiai vis tiek sukelia stresą, net jei, rodos, jie laukti ir norėti.

O ir kai kuriems žmonėms artėjantis sezonas primena skaudžius įvykius praeityje (netektys ar sukaktys, kurios susijusios su skaudžiais išgyvenimais). Tokiu būdu grįžta ne tik prisiminimai, bet ir su jais susiję išgyvenimai.

Taigi, galima sakyti, kad pavasariui atėjus dažnai ateina ir liūdesys, nes sunkiai prisitaikome prie pokyčių (klimato, gamtos, aprangos ir pan.) gausos. Nesame pasirengę pokyčiams, o gal ir mūsų kūnai sunkiai susidoroja su naujomis sąlygomis, kelia mums daugiau nemalonių pojūčių, kankina alergijomis.

Taigi, galima sakyti, kad pavasariui atėjus dažnai ateina ir liūdesys, nes sunkiai prisitaikome prie pokyčių (klimato, gamtos, aprangos ir pan.) gausos. Nesame pasirengę pokyčiams, o gal ir mūsų kūnai sunkiai susidoroja su naujomis sąlygomis, kelia mums daugiau nemalonių pojūčių, kankina alergijomis.

Kovoti su prasta nuotaika galima aktyviai – bandant ieškoti mėgstamos veiklos, leidžiant sau mėgautis gyvenimiškais malonumais, išvažiuoti atostogų, daugiau laiko leisti gryname ore, valgyti daugiau šviežių daržovių nei vaisių, gerti daugiau vandens…. na, visiems žinomi būdai.

Svarbu ir nereikalauti iš savęs per daug – nesigraužti, kad draugė išteka, o tau dar laikas neatėjo. Nekelti nerealistiškų sąlygų sau ir nepasiduoti visuomenės spaudimui dėl poringo laikotarpio ir aplinkui dūzgiančių porelių, susikibusių rankomis. Lengva pasakyti, padaryti sunkiau, bet čia padės ir savianalizė, ir atviri pokalbiai su mylimais žmonėmis, drąsa išbandyti kažką naujo ir ilga kelionė į meilę sau.

Tikrai nereikia bijoti kreiptis į specialistą – tai nerodo nei silpnumo (veikiau drąsą), nei konstatuoja, kad su Jumis kažkas negerai – juk, kai sugenda dantis, kreipiamės pas odontologą.

Bet tai nėra panacėja, kuri padės visiems. Jei tai būtų paprasta – nereiktų net apie tai kalbėti, nes tiek daug žmonių nesiskųstų pavasariniais emociniais negalavimais. Jei jie tikrai stiprūs ir jų nepakeičia niekas, ką bandote, reiktų kreiptis į psichologą ir ieškoti pagalbos. Tikrai nereikia to bijoti – tai nerodo nei silpnumo (veikiau drąsą), nei konstatuoja, kad su Jumis kažkas negerai – juk, kai sugenda dantis, kreipiamės pas odontologą. Todėl geriausias būdas – ieškoti profesionalios pagalbos.

Parengė Dominyka Navickaitė

Naudotasi Depresijos gydymo centro informacija ir kitais šaltiniais.