Referendumas kelia sumaištį tarp litvakų
Lie­tu­vos žy­dų bend­ruo­me­nė nuo­gąs­tau­ja, kad re­fe­ren­du­mo dėl dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės nuo­sta­tos dis­kri­mi­nuos žy­dų tau­ty­bės iš­ei­vius – lit­va­kus, gy­ve­nan­čius Eu­ro­pos Są­jun­gai (ES) ar NA­TO ne­prik­lau­san­čio­se vals­ty­bė­se.

Tačiau Lietuvos politikai ir teisininkai tikina, kad to nenutiks, nes referendume pritarus Konstitucijos keitimui bus priimami ir kiti teisės aktai, kurie neturėtų palikti diskriminacijos galimybių.

Referendumo baimė

Gegužės 12 dieną kartu su prezidento rinkimais rengiamas ir privalomasis referendumas, kuriame rinkėjai galės pareikšti savo nuomonę dėl Konstitucijos 12 straipsnio, apibrėžiančio Lietuvos pilietybės įgijimo nuostatas. Šiuo metu Konstitucija numato, kad Lietuvos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais, tad, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis.

Privalomajame referendume bus teikiama balsuoti dėl šiek tiek kitokio Konstitucijos 12 straipsnio teksto. Jame būtų teigiama, kad Lietuvos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis.

Tačiau minėto referendumo nuostatomis pasipiktino Lietuvos žydų bendruomenę (LŽB). „Siūlomame įstatymo projekte pagal teritorinį priklausomumą numatoma dvigubos pilietybės įgijimo privilegija asmenims turi netiesioginės diskriminacijos bruožų europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų, neatitinkančių valstybių, tokių kaip Izraelio valstybės, Pietų Afrikos Respublikos, Australijos, Argentinos ir kitų šalių piliečių, atžvilgiu“, – teigiama LŽB išplatintame viešame pranešime.

Nori būti Lietuvos piliečiais

Pasak LŽB vykdančiojo direktoriaus Renaldo Vaisbrodo, žydų tautybės Lietuvos piliečiai Antrojo pasaulinio karo metais kone labiausiai nukentėjo nuo Holokausto – buvo sunaikinta daugiau kaip 90 proc. Lietuvos žydų. Daugiausia išgyvenusiųjų ir jų palikuonių šiuo metu yra Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) bei Izraelyje. Vien tarp PAR gyvenančių yra beveik 300 tūkst. žydų tautybės asmenų, apie 80 proc. jų save kildina iš Lietuvos. Nemaža jų dalis išvyko tuomet, kai pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus ir teismų praktiką jie negalėjo atkurti arba susigrąžinti Lietuvos pilietybės neatsisakydami turimos. Taip pat yra išvykstančių ir grįžusių į Lietuvą, tačiau negalinčių išlaikyti, įgyti ar susigrąžinti Lietuvos piliečio statuso dėl Lietuvos teisinės bazės spragų.

Renaldas Vaisbrodas: „Daugiausia išgyvenusiųjų Holokaustą ir jų palikuonių yra Pietų Afrikos Respublikoje bei Izraelyje.“

„Konstituciniu lygmeniu konkrečiai grupei žmonių užkardant galimybę išlaikyti pilietinį ryšį su Lietuva, realizuojant Lietuvos piliečio politines teises, galimai būtų paneigtas tarptautinės bendruomenės visuotinai pripažintas nediskriminavimo principas bei kiltų Lietuvos Konstitucijos ir ratifikuotų tarptautinių sutarčių kolizija“, – pabrėžė R. Vaisbrodas. LŽB vykdantysis direktorius stebėjosi, kad litvakus esą diskriminuojančias Konstitucijos pataisas numatoma priimti būtent dabar, kai kiti metai paskelbti Vilniaus Gaono metais. Tuo metu LŽB vos ne kas savaitę sulaukia litvakų užklausimų: iš Lietuvos kilę žydų tautybės asmenys domisi, kaip jie galėtų susigrąžinti Lietuvos pilietybę, kurią turėjo jų tėvai ar seneliai.

Nereikalingas sąmyšis

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė tikino, kad LŽB susirūpinimas dėl litvakų galimybių atkurti Lietuvos pilietybę ar jos neprarasti yra nepagrįstas. „Litvakai naudojasi šiuo metu galiojančiomis teisės normomis ir retais atvejais gali įgyti Lietuvos pilietybę. Konstitucija tai leidžia. Todėl litvakai, tiek iš Izraelio, tiek iš PAR, tiek kitų šalių, ta teise naudojasi ir tos teisės niekas iš jų nesirengia atimti“, – tvirtino A. Širinskienė.

Anot jos, ta tvarka, kuria dabar naudojasi Lietuvos pilietybę norintys susigrąžinti litvakai, galios ir po referendumo, ir vėliau, jei bus pakeista Konstitucija. Šios tvarkos keisti neketinama. Esą tėra numatyta tik viena naujovė – visiems Lietuvos piliečiams atsiras galimybė išlaikyti Lietuvos pilietybę, jei šie įgis kitos europinius ar euroatlantinius integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę. O visi išvykusieji iki 1990 metų atkurti savo Lietuvos pilietybę esą gali ir galės pagal jau dabar galiojančias teisės normas.

Spręsis vėliau

Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius, konstitucinės teisės ekspertas, „Lietuvos žinioms“ pripažino, kad LŽB nuogąstavimai iš tiesų yra pagrįsti, tačiau šiek tiek per ankstyvi. „Viskas priklausys nuo to, kokios formuluotės bus įrašytos konstituciniame įstatyme, kuris turės būti priimtas, jei referendume bus pritarta Konstitucijos keitimui. Būtent jame turėtų būti numatyti išimtiniai atvejai, kai bus galima išsaugoti Lietuvos pilietybę priimant kitos valstybės pilietybę, taip pat atvejai, kai bus galima susigrąžinti Lietuvos pilietybę neprarandant turimos“, – aiškino V. Sinkevičius.

Anot jo, jei nebūtų referendumui teikiamoje formuluotėje įrašyto konstitucinio įstatymo, tuomet iš tiesų, jeigu būtų pritarta nuostatai dėl pilietybės išsaugojimo, tai jos išsaugoti ne Europos Sąjungos ar NATO šalių pilietybę priimantiems asmenims būtų neįmanoma. Tačiau priėmus tokią formuluotę, kokia dabar siūloma referendume, Seimas privalės priimti konstitucinį įstatymą.

V. Sinkevičiaus teigimu, jei bus pritarta referendume siūlomai Konstitucijos pataisai ir vėliau bus priimtas atitinkamas konstitucinis įstatymas, jo nuostatos galios ne tik nuo šių teisės aktų priėmimo dienos. Beje, Lietuvos pilietybę turėtų būti leidžiama susigrąžinti visiems, kam jos teko atsisakyti priimant kitos šalies pilietybę, jei tik asmuo atitinka keliamus kriterijus.